130 metų, kai gimė poetas Faustas Kirša

2021 02 17

Vasario 25 dieną sukanka 130 metų, kai gimė Zarasų kraštui brangus poetas Faustas Kirša. Poeto šviesus atminimas puoselėjamas ir branginamas jo tėviškėje Senadvaryje, kuriame gyvena ypatingas menininkas – Arvydas Stanislovas Každailis. Jis parengė ir išleido jo eilėraščių knygelę „Senadvaris“.
Faustas Kirša gimė 1891 metais vasario 25 dieną (pagal senąjį kalendorių vasario 13 dieną) Senadvaryje (Zarasų rajone, tuometinėje Rusijos imperijoje) Jono ir Barboros Bukelskaitės Kiršų šeimoje. Pradžios ir vidurinius mokslus ėjo Senadvaryje, Antalieptėje. Mokėsi Vilniaus ir Maskvos gimnazijose. 1914 m. Oriole išlaikė brandos atestato egzaminus. 1915 m. Vilniuje baigė pedagogikos kursus. 1915–1917 mokslo metais mokytojavo Palomenėje ir Paparčiuose (Kaišiadorių rajonas). 1918 m. padirbėjo laikraščio „Lietuvos aidas“ redakcijoje.

1919–1922 m. dirbo laikraščio „Lietuva“ redakcijoje, buvo literatūrinio priedo „Sekmoji diena“ redaktorius. Taip pat redagavo žurnalą „Menas“, leidinius „Dainava“, 1920 m. su Baliu Sruoga – „Baras“
1922–1925 m. Berlyne išklausė vokiečių kalbos, literatūros, estetikos kursą, Rusų universitete (Berlyne) studijavo filosofiją, Indijos meną ir architektūrą. Faustui Kiršai turinys ir mintis turėjo pagrindinės svarbos. Apie šį jo polinkį mums liudija ir jo studijos: Berlyne, šalia literatūros, jis klausė ir filosofijos, skaitomos Berdiajavo, Franko, Sezemano ir kitų. O anksčiau jis gilinosi į Schelerio ir Schopenhauerio mintis
Faustas Kirša – 1917 m Vilniaus konferencijos dalyvis. Lietuvių meno kūrėjų draugijos, įsteigtos 1920 m., vienas steigėjų ir aktyvių veikėjų. Sugrįžęs į Kauną, pasinėrė į kultūrinį darbą, bandydamas kartu su B. Sruoga reformuoti teatrą, spaudą, suaktyvinti literatūrinį gyvenimą. F. Kirša su bendraminčiais įsteigė „Lietuvos Meno kūrėjų draugiją“, „Vilkolakio“ teatrą. Pastarajame jis dirbo ir rašė vaidinimus, kūrė eilėraščius, vertė lenkų ir rusų klasikų kūrinius. Jis - vienas pirmųjų lietuvių rašytojų, dalyvavusių 1926 metais pasauliniame PEN klubo suvažiavime. 1927–1929 m. jos pirmininkas, literatūros žurnalų „Baras“ (1925), „Pradai ir žygiai“ (1926–1927) redaktorius, priklausė Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungai, jai pirmininkavo 1925 m. 1931–1940 m. dirbo žurnalo „Naujoji Romuva“ redakcijoje, 1943–1944 m. – almanacho „Varpai“ redakcijoje. 1941–1944 vadovavo Lietuvos rašytojų sąjungai. 1941 buvo ELTA atstovu Maskvoje, 1941-1942 dirbo Valstybinėje bibliotekoje Kaune, 1943–1944 vadovavo Šiaulių miesto teatrui.
1944 m. emigravo į Vokietiją. Liubeke dirbo lietuviškoje gimnazijoje, dalyvavo skautų veikloje, redagavo žurnalą „Laisvės Varpas“, „Vagos“, įsitraukė į atkurtos Lietuvių rašytojų draugijos tremtyje veiklą, buvo išrinktas į valdybą. Ten išleido poezijos knygą, iliustruotą dailininko Viktoro Petravičiaus, „Tolumos“, kuri buvo premijuota.1949 m. išvyko į JAV, gyveno Bostone, kur su Stasiu Santvaru, Antanu Gustaičiu, Pranu Lembertu tęsė savo kūrybinę ir publicistinę veiklą. F. Kiršai rūpėjo draugų, likusių sovietinėje Lietuvoje, likimai. Gavęs iš Juozo Keliuočio (1902–1983) laišką, nudžiugo, kad šis yra sveikas ir gyvas, grįžęs iš tremties. Jie susirašinėjo iki poeto mirties. Nepriklausomoje Lietuvoje abu menininkai glaudžiai dirbo kultūrinį literatūrinį darbą, siekė naujumo ir modernumo lietuvių literatūroje. Mirė 1964 m. sausio 5 d. slaugos namuose Bostone.
Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas Fausto Kiršos 1917-1944 metų laikotarpio dokumentų archyvas, kuriame daug poeto ir publicisto kūrybinės veiklos rankraščių: eilėraščių, straipsnių juodraščiai, apmatai, dienoraščiai, atsiminimai, darbinės veiklos dokumentai, kolegų laiškai, nuotraukos. Fausto Kiršos laiškų, kultūrinės-visuomeninės veiklos dokumentų saugoma Liudo Giros, Juozo Keliuočio, Marijos ir Juozo Urbšių, Zenono Ivinskio, Draugijų jungtiniame ir kituose fonduose. Dalis Fausto Kiršos eksponatų saugomi Maironio lietuvių literatūros muziejuje, ALKOS fonde.

Zarasų viešoji biblioteka puoselėja poeto Fausto Kiršos atminimą. Saugomas jo rašytinis palikimas, organizuojami jo kūrybai skirti poezijos vakarai, bendradarbiaujant su Senadvario šeimininkais - Regina ir Arvydu Každailiais - poezijos šventės Fausto Kiršos gimtinėje.