Fausto Kiršos kūriniai

2021 02 14

Faustas Kirša – vienas iš simbolistinės poezijos pradininkų, jo kūrybai būdingi abstraktūs simboliniai vaizdai, filosofiniai būties apmąstymai, vienatvės, liūdesio nuotaikos.
Į literatūrinį darbą įsijungė 1912 m., „Ateityje“ paskelbdamas pirmąsias savo eiles. Išleido eilėraščių rinkinių, sukūrė dviejų dalių satyrinę poemą „Pelenai“. Bendradarbiavo leidiniuose „Aušra“ „Gaisai“, „Literatūros naujienos“, „Mūsų rytojus“, gyvendamas JAV – „Aidai“, „Gabija“, „Draugas“, „Lietuvių dienos“ ir kt. lietuvių leidiniuose. Faustas Kirša žinomas kaip publicistas, paskelbęs straipsnių visuomenės gyvenimo, kultūros, literatūros klausimais, knygų recenzijų, kaip vertėjas, išvertęs J. I. Kraševskio, Z. Krasinskio, L. Tolstojaus ir kt. rašytojų kūrinių, operų libretų.
Pirma jo lyrikos knyga išėjo 1918 metais. Buvo tai „Verpetai". Išleido eilėraščių rinkinius: Aidų aidužiai“, 1921; „Suverstos vagos“, 1926; „Maldos ant akmens“, 1937; „Piligrimai“, 1939; emigracijoje – „Tolumos“,1947; „Šventieji akmenys“, 1951. Poemas: „Rimgaudo žygis“ (1930); satyrų knygas „Pelenai“ (kn. 1-2, 1930-1938), „Giesmės“, 1934 m.; „Palikimas“ (parengė Stasys Santvaras), 1972.

Visą Fausto Kiršos kūrybinį kelią galima skirstyti dviem etapais: pirmasis – tai trys poezijos rinkiniai: poezija asmeniška, dominuoja lyriškos nuotaikos (čia priklauso ir pats didžiausias poezijos ciklas „Aidų Aidužiai“ – virš 100 eilėraščių), meditaciškai kalbama apie meilę. Antrasis – tai kūryba, kurioje dominuoja filosofinė mintis ir refleksija. Šiam kūrybos laikui priklauso satyrinė poema „Pelenai“, persmelkta ironija ir sarkazmu.

Literatūros kritikai V. Mykolaitis-Putinas, A. Vaičiulaitis palankiai vertino F. Kiršos kūrybą. Jonas Aistis įvardijo jį „Poetu iš Dievo malonės“. S. Santvaro rūpesčiu buvo peržiūrėtas F. Kiršos kūrybinis palikimas, atrinkti kūriniai ir išleista knyga „Palikimas“.
...Žinau tik faktą, kad Faustas Kirša lietuvių grožinėn literatūron įžengė dvilypiu pavidalu, jo žodžiais tariant, drauge su Brolveidžiu: jis buvo lyrikas, kontempliacijos, asketinės minties poetas, kartu jis buvo rūstus, kandus, skaudžia rykšte žmones ir jų silpnybes plakantis satyrikas. Kaip lyrikas jis išleisdino aštuonis poezijos rinkinius (Palikimas į tą skaičių neįeina, nes jis išleistas Poetui mirus), o kaip satyrikas pradžioj bylojo Ed. Bukelskio (Bukelskytė —jo motinos mergautinė pavardė) slapyvardžiu rašomom eilėm bei Šepšeriada, ilgainiui stipriai ir galingai prabildamas satyrinės poemos Pelenai keturiom knygom. / Stasys Santvaras. Kalba pasakyta, minint Fausto Kiršos mirimo 10-tąsias metines.
Pasak Antano Vaičiulaičio, išeivijos rašytojo, vertėjo, Lietuvos diplomato, darant Fausto Kiršos kūrybos suvestinę, sunku būtų rasti trumpesnį, aiškesnį ir visuotinesnį jos paskirties nusakymą, kaip šie paties poeto žodžiai: Mūsų kelias — susikaupti, / Kilti amžių mintimi, / Saulės viešpačiui priklaupti / Ir dainuoti: Aš esmi.

Prieinami internete:

Faustas Kirša. Aidų aidužiai, 1921

Giesmės, 1934

Pelenai. [Kn. 1] / Faustas Kirša. - 1930

Pelenai. Kn. 2 / Faustas Kirša. - 1938

Faustas Kirša. Ištrauka iš poemos „Pelenai“ (1930)

Faustas Kirša. Ištrauka iš poemos „Pelenai. Antroji knyga“ (1938)

Faustas Kirša. Pluoštas eilėraščių iš palikimo („Aštuntoji pradalgė“, 1972)

Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI (1921). Faustas Kirša. Poezija

Faustas Kirša. Palikimas, Bostonas, 1972