Permainų varomoji jėga – bibliotekos. IFLA 78–oji konferencija

2012 10 26

Stephane Legault, Lavalio srities Laurentides bibliotekos (Kanada) darbuotojas, supažindino su  nuo 1995 m. vykdomu projektu „Nuostabusis vasaros skaitymo klubas“, skirtu 6-14 m. vaikams. Klubas vienija Lavalio srities 9 miestų viešųjų bibliotekų vaikus, per 50 % skaitytojų. Sudarytas projekto komitetas koordinuoja šių miestų bibliotekos klubų veiklą. Programą finansuoja rėmėjai ir pačios bibliotekos. Miestų bibliotekų pakomitečiai ieško lėšų programai vykdyti.  Programos metu iš 200 renkamos 3 skaitomiausios knygos ir knyga „Karalienė“. Klubas veikia apie 2 mėn, jame dalyvauja nuo 19 iki 1000 narių, su vaikais dirba daug savanorių. Dalyvaujanti projekte biblioteka gauna programai atrinktų knygų sąrašą, priemonių veiklai, bukletų. Sukurta interaktyvi, dinamiška interneto svetainė http://www.aventuriersdulivre.qc.ca, kurioje skelbiami raganų horoskopai, juokeliai, atvirukai, žaidimai, knygų tekstų ištraukos. Nuo 1995 m. daugiau nei 85 tūkst. vaikų perskaitė per 1 mln. knygų. Kasmet pasirenkama vis kita tema, pvz., Safaris (2006 m.), Piratai (2007m.) Kosmose (2008 m.), Linksmybės (2011 m.). Temas sujungia populiarūs herojai. Tarp populiariausių pasirenkamų klubo herojų narsusis riteris seras Lancemotas, jo ištikimas žirgas Livrogalopas, princesė Esmeliza ir kt.

Rebecca Hope Renard (DC Public Library, Washington DC, JAV) pranešime „Youth202” (angl. An experiment in teen-driven knowledge management at an urban American public library)  supažindino su  pirmąja centralizuota  naujienų, informacijos ir pramogų „saugykla“ arba „erdve“ paaugliams Vašingtone – Youth202. Jų pačių prašymu buvo sukurta erdvė, nepriklausoma nuo suaugusiųjų, ieškotis informacijos įvairiomis temomis (renginiai, darbai, naujienos ir pan.). Ši programa yra skirta mažiau ekonomiškai išsivysčiusių rajonų jaunuoliams, kad šie išmoktų radijo laidų kūrimo pagrindų, tinklalapių kūrimo bei kitu įgūdžių Vašingtono bibliotekoje. Ši programa moko jaunimą pritaikyti savo žinias kuriant tinklalapį (www.youth202.org), radijo programą ir t. t.  Youth202 pilnai išnaudoja skaitmenines ir socialines žiniasklaidos valdymo priemones.  Programos metu paaugliai kūrė tinklalapį ir radijo programą, kad panaikintų pastariesiems skirtos informacijos stygių, tačiau tai darė inovatyviais būdais, pvz., specialiais popamokiniais kursais, kuriu metu buvo mokoma kaip tinkamai dalintis informacija, jos šaltiniais bei visa tai skleisti.  Youth202 į pagalbą pasitelkia suaugusius bibliotekų ir media specialistus, kad šie dirbtų su paaugliais, ugdydami jaunuolių XXI a. raštingumo įgūdžius. Radio Rootz (vienas iš partnerių) – pelno nesiekianti organizacija, besispecializuojanti radijo laidomis jaunimui, moko paauglius įvairių  informacinių (informacijos atrankos, media skaitmeninimo, interviu, rašymo on-line ir t. t.) įgūdžių bei dalijimosi informacija su kitais, jos skleidimo. Youth202 paskyra yra ir socialiniame tinkle Twitter, leidžiančiame siųsti žinutes, be to, galima ir mobili prieiga. Ten jaunimas gali rasti įvairios informacijos apie darbus, pramogas, popamokinius užsiėmimus ir pan., taip pat yra sudarytos galimybes bendravimo erdvei kurti.  Tam, kad pasidalintų informacija Twitter’yje, paaugliai turi įvykdyti keletą žingsnių, kuriu metu jie aprašo savo pateikiamos informacijos pobūdį ir pan.  Kurdami radijo programą paaugliai iš pradžių sugalvoja įvairiausias temas, kurias galėtų pristatyti. Bendru sutarimu sąrašas siaurinamas, išmetant per plačias, nekonkrečias temas, taip susiaurindami sąrašą ir išsirinkamos idėjos. Tuomet kiekvienas turi atlikti tam tikrą „tyrimą“ pasirinkta tema, t. y. surinkti reikiamą informaciją.  Youth202 yra ne tik informacijos šaltinis, bet ir paauglių saviraiškos, asmenybės ugdymo programa, siekianti, kad šie suvoktų savo vertę visuomenėje.

Raisa Alameri, dirbanti Espoo miesto (Suomija)  Sello viešojoje bibliotekoje pristatė projektą „Mano misija klausytis“ (angl. My mission is to listen: read to a dog but not just any dog), kartu su projekto pagrindiniu herojumi – šuniuku.  Šunys yra idealūs skaitymo kompanionai, nes jie neteisia, nesijuokia, nekritikuoja ir visad leidžia vaikams skaityti  jų norimu tempu. R.E.A.D® (Reading Educational Assistance Dog –  šuo asistentas skaitymo švietimui) programa  startavo 1999 m., JAV. Kai Sello viešosios bibliotekos bibliotekininkės, beje, dirbančios su vaikais ir jaunimu,  namuose atsirado mažas bišonų veislės šuniukas, ji pastebėjo, kad šis šuniukas yra puikus klausytojas. Börje (toks šunelio vardas) tapo programos R.E.A.D® dalyviu ir „dirba“ Sello bibliotekoje nuo 2011 m., žinoma, kartu su savo šeimininke. Jis dalyvauja skaitymo skatinimo programose, o jam mielai skaito ne tik vaikai, bet irt jų tėveliai.

Jim Hojberg iš Vejle viešosios bibliotekos (Danija) supažindino su teatro ir žaidimų įtaka skaitymui. Pranešime „Gyvosios knygos“ (angl. Living books  http://www.slideshare.net/JimHjberg/the-living-book)  jis teigė, kad biblioteka turi stebinti vaikus, kelti nuostabą. Todėl Vejle bibliotekos aplinka netradiciška. Jim – puikus pasakininkas, artistiška asmenybė, todėl nesunku patikėti, kad bibliotekoje organizuojami „gyvųjų knygų“ projektai, tokių kaip pvz., „Ronja – plėšikų duktė“.  Trijų dienų projekto metu vaikai, bibliotekininkams  garsiai skaitant,  vaidino, apsirengę plėšikais. Kitomis dienomis gyveno miške, tyrinėjo apleistos pilies pamatus, mokėsi šaudyti iš lanko, karstytis medžiais, ir, žinoma, diskutavo ar lengva buvo Ronjai gyventi miške, susirasti maisto. Taip vaikai sudominami ir traukiami skaityti.

Inovacijos

Klaudija Lux, gerai žinoma Lietuvos bibliotekininkų bendruomenei, pranešime „Žinių vadyba viešosiose bibliotekose“ nagrinėjo pagrindines žinių vadybos, apimančios bibliotekų  kolekcijas, bibliotekos procesus ir viešąsias paslaugas, sritis. Tam, kad fondai gerai funkcionuotų, reikalingos konkrečios žinios apie licencijas, interneto šaltinius, bibliotekos taisykles ir vartotojus. Bet daug ką nulemia kitokios žinios. Reikia pažinti licencijų teikėjus, žinoti jų kokybės lygį, turėti patirties naudotis interneto šaltiniais, žinoti ir plėtoti  naujas bibliotekos veiklos kryptis, žinoti vartotojų poreikius. Bibliotekos darbo procesai vyksta laikantis konkrečių taisyklių: dokumentų tvarkymo, bibliotekinio darbo organizavimo ir kt. Bet negalima dirbti laikantis principo „Mes visada taip darom“. Permainos būtinos netgi įprastuose procesuose. Viešų paslaugų kokybę užtikrina ne tik biblioteka naudojimosi taisyklės. Paslaugas įtakoja bibliotekininkų žinios, turimos patirties pritaikymas,  atsižvelgimas į besikeičiančią aplinką ir t. t. Visas taisykles ir turimas žinias reikia taikyti kūrybiškai ir lanksčiai, tik tada eisime į priekį. K. Lux taikliai pastebėjo: „Balansuokite tarp rašytų ir nerašytų taisyklių, bet nepamirškite žmogiškumo faktoriaus“. Pranešėja atkreipė dėmesį, jog žinių vadyba yra neatsiejama nuo permainų vadybos. Turime apsibrėžti kurių žinių reikia, o ką reikia keisti. Žinių vadyba yra nieko verta, jei netaikome tai praktikoje.  

Pranešėja Ursula Georgy, iš Cologny taikomųjų mokslų  universiteto Kelne (Vokietija) pranešime „Išoriniai žinių srautai į atviras inovacijas viešosiose bibliotekose (External knowledge inflow by open innovation in public libraries) supažindino su inovacijų vadyba, kuri biudžeto mažinimo laikais yra pakankamai aktuali, nes  tikslas – kuo aukštesnis vartotojų pasitenkinimas bibliotekos teikiamomis paslaugomis. Svarbiausias inovacijų vadybos principas – įtraukti vartotojus, nes gali būti tikrais žinių ir inovacijų kūrėjais, o bibliotekininkai – atlikėjais. Reikia atminti, kad tarp to, ką žinome apie vartotojų poreikius ir turime daryti, ir to, ką darome, yra didžiulis tarpas, todėl būtinas aktyvus bendradarbiavimas su vartotojais.  

Laurea (Suomija) universiteto bibliotekos atstovai pristatė projektą „Lankytojų akys – biblioteka kaip laboratorija“, kuriuo buvo siekiama didinti bibliotekos patrauklumą. Lankytojams buvo duodami šalmai su vaizdo kamerytėmis ir mikrofonais. Komentuodami, jie fiksavo ką mato, į ką atkreipia dėmesį, kas stebina. Visa medžiaga su komentarais ir pastabomis buvo analizuojama. Remdamiesi gautais rezultatais, bibliotekininkai iš esmės pakeitė nuorodų rodykles. Jos buvo kitaip apipavidalintos ir perkeltos į kitas vietas. Klasifikacijos žymos tapo spalvingesnėmis ir gausesnėmis, o verslo ir turizmo ir kalbų literatūra buvo suskirstyta pagal skirtingas spalvas. Projekto rezutatai tiesiog sufleruoja, kad vartotojų pritraukimas ir jų nuomonė prieš pradedant teikti naują paslaugą yra vienas iš sėkmingos paslaugos veiksnių. Vartotojai gali pasiūlyti puikių idėjų, išsakyti ko jie laukia ateityje. Kitas sėkmingas paslaugos veiksnys – bendradarbiavimas su  kolegomis iš kitų bibliotekų ir kitų sričių specialistais bei jų nuomonės išklausimas.

Helsinkio Toolo viešoji biblioteka  pristatė projektą „Teisininkas kiekvieną savaitę“. Prieš keletą metų bendradarbiaujant su teisininkų asociacija, bibliotekoje pradėtos teikti nemokamos teisinės konsultacijos. Kiekvieną pirmadienį 17-19 val. du teisininkai konsultuoja iki 12 vartotojų. Biblioteka suteikia patalpas ir sudaro eilę, norinčių gauti nemokamą teisinę pagalbą.

Lankymasis viešosiose bibliotekose

Konferencijos metu didžiausias noras buvo susipažinti su Helsinkio metropolijos viešosiomis bibliotekomis. Helsinkio viešosiose bibliotekose aktyviai dirbama su vietos bendruomenėmis, kaimynystėje esančiomis institucijomis, teikiama daugybė fizinių ir elektroninių paslaugų gyventojams, tačiau kiekviena biblioteka yra pasirinkusi kurią nors vieną pagrindinę veiklos kryptį, kuri daro ją išskirtine. Lankydamasi Pasila, Kallio, Vallila bibliotekose Helsinkyje ir Sello viešojoje bibliotkeoje Espoo mieste, patyriau daug malonių potyrių. Vartotojams sudarytos kuo geriausios sąlygos, kad jie čia jaustusi saugiai ir jaukiai. Akį tiesiog traukė originalus kiekvienos aplankytos bibliotekos interjeras. Aiškios rodyklės, nuorodos, aiškinamieji stendai suomių, švedų ir anglų kalbomis, atviros erdvės, originalus apšvietimas, lengvai prieinami fondai, tikslingai išdėstyti savitarnos aparatai, patogios darbo ir poilsio vietos, besišypsantys bibliotekininkai konsultantai, pasiruošę  padėti bet kokiais klausimais, leido pasijusti laukiamai.

Kallio viešoji biblioteka yra antra seniausia biblioteka Helsinkyje ir šiais metais švenčia 100 metų jubiliejų. Biblioteka pastatyta 1912 m.  (plotas 2,2 tūkst. kvadratinių metrų). Pastato statyba buvo finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir tai buvo pirmasis tokio pobūdžio pastatas Suomijoje, atsiradęs darbininkų gyvenamosios teritorijos centre. Tuo pat metu šalia buvo pastatyta bažnyčia. Per šiuos metus biblioteka buvo atnaujinta keletą kartų.  1989-1990 m. vyko dideli remonto darbai siekiant atnaujinti  ir modernizuoti pastatą. Didžiausi darbai buvo atlikti  mansardoje, kuri paversta vaikų skyriaus patalpomis. 2009-2010 m. vyko renovacija,  skirta technologinių sistemų  įdiegimui,  savitarnos paslaugų automatizavimui. Trijų aukštų biblioteka dvelkia istorija ir elegancija, savitumo suteikia ovalios formos erdvės. Pastato I aukšte – naujų knygų kolekcija, grožinė literatūra, atvira erdvė renginiams. II aukšte – mokslo šakų literatūra, kompiuterizuotos darbo vietos vartotojams (19), periodiniai leidiniai ir erdvės skaitymui.

Įdomiausios ir spalvingiausios yra vaikų skyriaus patalpos. Įš lentynų sukurti jaukūs nameliai, kuriuose vaikai gali klausytis muzikos, žaisti. Pakilus per pusę aukšto, patenki į jaukų kambarį, skirtą vaikų renginiams, kuriame, mano apsilankymo minutę,  jaukiai įsitaisę jaunuoliai skaitė, klausėsi muzikos. Šiandien Kallio bibliotekos aptarnaujamame mikrorajone (aptarnaujamas rajonas – 35 tūkst. gyventojų) šalia  tradicinės dirbančiųjų kaimynystės, apsigyvena vis daugiau studentų ir jaunų šeimų, be to, daug menininkų, nes trečdalis Helsinkio srityje gyvenančių menininkų gyvena Kallio bibliotekos aptarnaujamoje teritorijoje.  Kallio bibliotekoje  dirba 25 darbuotojai, fonde – 99 tūkst. fiz. vnt., 13 tūkst. garso ir 6,1 tūkst. kitų dokumentų. Biblioteka didžiuojasi detektyvų kolekcija, kurią sudaro 3,6 tūkst. vnt. knygų.  2011 m. biblioteka per savaitę buvo atidaryta vidutiniškai 65 valandas. Per metus išduota 678,4 tūkst. vnt. dokumentų, atsilankė 504 tūkst. lankytojų. Kallio biblioteka žinoma savo didele įvairių renginių ir veiklos įvairove. 2011 m. organizuoti 149 renginiai suaugusiems, 150 – vaikams.  Biblioteka rengia reguliarius knygų autorių interviu, muzikos ir meno spektaklius, vietos klubų ir bendruomenių susitikimus ir filmų peržiūras. Įvairios paslaugos vaikams, šeimoms ir vietinėms mokykloms;  puiki grožinės literatūros kolekcija, ypač detektyvų ir fantastinės literatūros, glaudus  komunikavimas su savo bendruomene ir gebėjimas prisitaikyti prie kintančių vartotojų poreikių yra išskirtiniai Kallio bibliotekoje. Kallio viešosios bibliotekos tinklalapis http://www.helmet.fi/kalliolibrary

Vallila viešoji biblioteka nėra didelė, bet išsiskiria dizainu, meno parodomis ir renginiais.  Įsikūrusi mediniame pastate, pastatytame 1991 m. (774 kvadratinių metrų). Pastatas yra  labai originalaus dizaino ir atkreipia lankytojų dėmesį savo architektūriniu išskirtinumu. Tame pačiame pastate veikia dienos priežiūros centras, su  kuriuo biblioteka dalijasi vidinį amfiteatro formos  kiemą. 2008 m. biblioteka buvo rekonstruota laikantis aplinkai draugiškos bibliotekos principų ir viena pirmųjų gavo EcoCompass sertifikatą. Todėl nestebina, kad ši biblioteka organizuoja su ekologija susijusius renginius, turi išskirtinę „eko-lentyną“. Įėjus į biblioteką, apima jausmas, kad sugrįžai į savo namus – yra labai jauku ir šviesu. Atviroje vientisoje patalpoje lentynomis yra sukurtos erdvės vaikų žaidimams, skaitymui ir savišvietai, darbui su kompiuteriais. Toje pačioje patalpoje prie įėjimo, perkėlus kėdes, atsiranda erdvė  renginiams, kuo teko įsitikinti pačiai, patekus  į bibliotekos džiazo muzikos vakarą. Biblioteka atlieka ir meno galerijos funkciją, todėl šiai veiklai skirta atskira patalpa.

Vallila bibliotekoje dirba 6 darbuotojai. Bibliotekos aptarnaujamam mikrorajonui priklauso 12,5 tūkst gyventojų. 2011m. statistikos duomenimis bibliotekos fondą sudarė 26,4 tūkst. vnt. knygų, 1,8 tūkst. vnt. garso dokumentų. Per metus išduota 163 tūkst. vnt., apsilankė 151 tūkst. lankytojų, organizuota 40 renginių suaugusiems, 21 renginys vaikams. Bibliotekos tinklalapis http://www.helmet.fi/vallilalibrary

Sello viešoji biblioteka, esanti Espoo mieste, yra lankomiausia daugiakultūrinė biblioteka iš visų Helsinkio metropolijos bibliotekų. Vartotojams ji yra atvira septynias dienas per savaitę.  Biblioteka yra įsikūrusi dideliame prekybos centre per du aukštus 5846 kvadratinių metrų plote: I aukštas suprojektuotas kaip „renginių biblioteka“, II aukštas – kaip klasikinė biblioteka.  Dirba 50  nuolatinių darbuotojų, su laikinais – skaičius svyruoja nuo 70 iki 80. Kiekvieną apsilankiusį  biblioteka sužavi savo gyvybiškumu, žmonių gausumu. Šioje bibliotekoje vyko ir viena  IFLA konferencijos sesija.

„Renginių bibliotekoje“  yra sukurta erdvė, kurioje vyksta visokiausi interaktyvūs kultūriniai renginiai. Veikla vyksta dar neįėjus į biblioteką. Prie įėjimo ant patiestų žalių takelių, prie staliukų sėdi mamos, kurias bibliotekininkės moko mezgimo paslapčių. Gražiu oru išnešamos nedidelės lentynos su vaikų knygomis. Tik įėjus patenki į erdvų bibliotekos fojė su scena, kurioje vis kas nors vyksta: filmų peržiūros, vietos jaunimo koncertai, muzikos ir kultūros vakarai, šokių pamokos.  Prie  lango stovinčių stalų organizuojamos vaikų kūrybos pamokėlės, etiketo pamokėlės.  Netoli įėjimo  akį traukia informacinės lentynos su miesto informacija, reklamine-informacine medžiaga turistams.

I aukšte yra vaikų skyrius su erdvėmis pasakų skaitymui, žaidimams, mamos ir vaiko kambariu. Ryškių spalvų gama nustebimo  paauglių ir jaunimo skyrius, kurio sienas puošia dideli televizoriai, paaugliams įrengta biliardinė,  sukurtos įmantrios privačios erdvės vienišiams ir grupėms. Kaip pasakojo skyriuje dirbantys bibliotekininkai,  paaugliai renkasi žiūrėti futbolo rungtynių, kitų sporto varžybų, todėl kilus dideliam šurmuliui, skyrius atskiriamas stiklinė pertvara. Biblioteka jaunimui organizuoja žaidimo naktis, kurios vyksta po darbo valandų šeštadienio vakarais. Muzikos seminarų ir vadinamų demo naktų metu jauni žmonės gali pateikti auditorijai savo kūrybinės veiklos, padarytos bibliotekos muzikos studijoje, rezultatą.

Įėjimą į muzikos skyrių puošia miesto mero natūralaus ūgio kartono figūra. Skyriuje įkurdinta periodinių leidinių skaitykla, kurioje daug žurnalų jaunimui. Skyriuje įrengta įrašų studija, kurioje kiekviena savaitę po 6 val. lankytojai gali dirbti nemokamai. Įrengtos muzikos: fortepijono ir pianino repeticijų studijos, kuriomis noriai naudojasi tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus lankytojai. Vartotojams teikiama įrašų konvertavimo iš vienos laikmenos į kitą paslauga. Muzikos fondai išdėstyti erdviai, tarp fondų įrengtas SPA gultas, kuriame užprogramavęs norimą masažą, gali atsipalaiduoti ir klausytis muzikos su ausinėmis

II aukšte „klasikinės bibliotekos“ erdvėje  skaitytojus pasitinka erdviai išdėstyti grožinės ir mokslo šakų literatūros fondai, erdvės nedideliems kultūros renginiams. 2011 m. biblioteka atsisakė 60 kompiuterizuotų darbo vietų kompiuterių klasės, išskirstydama pastaruosius po įvairias fondų vietas ir sukurdama privačias darbo ir mokymosi vietas, ir džiaugėsi, kad tai labai pasiteisino. Įrengta nedidelė mokymų klasė, tylos skaitykla, meno galerija. Bibliotekoje buriasi klubai ir bendruomenių grupės, vyksta daug diskusijų nuo politikos iki mezgimo temų. Bet biblioteka nepamiršta ir mokymo veiklos, todėl tiria besimokančių ir studentų poreikius.  

Labai svarbi bibliotekos veikla – imigrantų pritraukimas. Daugelis bibliotekos nuolatinių klientų yra imigrantai, todėl  biblioteka pasamdė keletą imigrantų darbuotojų. Organizuojama veikla somaliečiams ir albanams, nes jų bendruomenės gausios Espoo mieste. Kartu su partneriais, biblioteka  kviečia motinas ir vaikus burtis į klubus, kurie lne tik leistų susipažinti su biblioteka, bet ir su Suomijos praktika , leistų pažinti Suomijos literatūrą per skirtingus piliečių dalyvavimo būdus.

Visuomenė greitai keičiasi ir transformuojasi veikiama  daugelio išorinių faktorių, tokių kaip, prieigos prie informacinių ir komunikacijų technologijų, daugiakultūrinės ir kultūrinės integracijos ir ekonominių iššūkių. Kaip šie pokyčiai įtakojantys visuomenę šiandien, paveiks skaitmeninę prieigą rytojaus visuomenėje? Juk tai keis ir bibliotekos vaidmenį. Pranešėjai pateikė daug sėkmingų pavyzdžių, įrodančių bibliotekų svarbą ir virsmą, įdiegus ir pritaikius naujas informacijos ir komunikacijos technologijas.  

Konferencijos metu įgytos žinios sukėlė nemažiau klausimų, kokia gi bus viešųjų bibliotekų ateitis? Ar tikrai mes pasirengę spręsti didžiulius pokyčius ir iššūkius? Tik žvelgdami  į bibliotekų veiklas kaip į visumą, orientuodamiesi į rezultatus,  nuolat mokydamiesi, orientuodamiesi į vartotojų segmentuotų grupių poreikius, nuolat tirdami jų poreikius, įtraukdami juos į bibliotekos valdymą, bendradarbiaudami ir partneriaudami, atlikdami socialines funkcijas, savęs vertinimą, eisime į priekį.

Jolanta Lementauskienė, Zarasų viešoji biblioteka