Knygnešio diena

Kovo 16-ąją pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas.

Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti ir platinti knygas lietuvių rašmenimis. Iš pradžių už slaptų knygų skaitymą buvo skiriamos nedidelės bausmės. Vėliau, kai pradėjo eiti laikraščiai slaptųjų raštų priežiūra buvo pavesta administracijos organams. Jiems buvo suteikta teisė bausti nusikaltėlius, konfiskuoti bei deginti raštus. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas .Milžinišką darbą atliko draudžiamų spaudinių platintojai – knygnešiai.

Nepaisant to, kad už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, knygos buvo platinamos itin aktyviai. Imperinės valdžios atstovai, matydami jog nebegali sulaikyti slaptojo knygų platinimo, 1904 metais panaikino daugiau kaip 40 metų trukusį lietuviškos spaudos draudimą.

Knygnešystė tapo istorijos fenomenu, kuris vyko tik pas mus, Lietuvoje. Jis padėjo mums išlaikyti kalbą, raštą, atgauti ir valstybingumą.

Minėdami knygnešio dieną, kiekvienais metais, kovo 16 – tą dieną primename sau ir kitiems apie sunkų mūsų valstybingumo kelią, apie meilę kalbai bei Tėvynei.

Knygnešiai Lietuvos istorijoje atliko ypatingą vaidmenį , o kovo 16-oji – įžymiojo knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena – skirta jiems visiems prisiminti ir pagerbti.

Skaitytojų aptarnavimo skyriuje abonemente parengta paroda „Knygnešiai nešė šviesą".

Parengė Aldona Kazlauskienė

Viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė

Parengta pagal http://www.voruta.lt/kovo-16-oji-lietuvoje-minima-kaip-knygnesio-diena/