Faktai apie sniegą

12 proc. žemės paviršiaus būna nuolat padengta sniegu ar ledu.

80 proc. pasaulio vandens yra sukaupta ledynuose ir sniege.

Sniegą mes matome baltą arba mėlyną, tačiau jo spalvų diapazonas kinta nuo geltonos ir oranžinės iki žalios ir netgi purpurinės. Nors iš tikrųjų sniegas yra bespalvis.

Šlapdriba yra apibūdinama kaip sniegas kartu su lietumi, kuomet oro temperatūra yra silpnai neigiama ar vos teigiama.

Esant žemai temperatūrai vaikštant šviežiu sniegu yra girdimas cypiantis garsas.

Gausiausias sniego iškritimas užfiksuotas 1965 metais, Londone, kai snigo 5 savaites kiekvieną dieną, sniego valymo darbai po jo vyko iki pat balandžio.

Jei sniego danga neištirpsta eilę metų, tuomet iš didžiulės sniego masės, veikiant išorinėms jėgoms formuojasi ledo masė, vadinama ledynu.

Ką tik iškritęs sniegas gali atspindėti 90 % arba daugiau krintančių spindulių. Todėl sniego atspindima šviesa yra tiesiog akinanti, nes žmogaus akis yra jautri tokio intensyvumo šviesai.

Krentantį spalvotą sniegą (rausvą, rudą, oranžinį ar raudoną) galima pamatyti tik kai oras yra pripildytas dulkių, teršalų ar smėlio. 2007 metais Sibire buvo iškritęs oranžinis sniegas, o 2010 metais Krasnodare krito rausvas sniegas.

Per vieną pūgą gali iškristi daugiau kaip 39 milijonai tonų sniego. Tokios sniego kiekio energijos mastas panašus į 120 atominių bombų energiją.

Vidutinis sniego sluoksnis Lietuvoje svyruoja apie 30 centimetrų.

Parengė Aldona KAZLAUSKIENĖ,
Viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė
Parengta pagal http://www.ltvirtove.lt/faktai.php?lt=faktai_apie_sniega&puslapis=2