Vaistažolės

Vaistiniai augalai renkami tuo metu, kai juose susikaupia daugiausia veikliųjų medžiagų. Pilnaties metu daugiausia jų yra viršutinėje augalo dalyje (lapai, žiedai), o esant jaunačiai – apatinėje (šaknys, šakniastiebiai). Vaistinė žaliava renkama į pintines, dėžes, medžiaginius maišelius. Žaliavos negalima spausti, nes taip ji kaista ir prastėja jos kokybė.

Rugiagėlė. Rugiagėlių galima rinkti ne tik žiedelius, bet ir visą antžeminę dalį. Šios vaistažolės arbata vartojama sergant inkstų, šlapimo pūslės ligomis. Liaudies medicinoje rugiagėlių arbata vartojama gydant peršalimą, labai padeda karščiuojant. Galima naudoti ir išoriškai: gydyti spuogus, dėti kompresus gydant akių ligas (akių sausumą), stiprinti plaukus.

Čiobrelis. Pasiskinkite ir susidžiovinkite čiobrelių, nes jų arbata yra puikus vaistas peršalus, padeda greičiau atsikosėti. Taip pat tinka sergant bronchitu, laringitu, tracheitu. Čiobrelio žolės nuoviras vartojamas virškinamojo trakto sutrikimams šalinti. Galima daryti ir aromatines vonias, jos padeda sumažinti radikulito, sąnarių skausmus. Reikėtų nepamiršti, kad švieži arba džiovinti čiobreliai yra puikus įvairių patiekalų prieskonis.

Šalpusnis.Pavasarį pražydus šalpusniams, jų žiedelių arbata yra puikus vaistas tracheitui, laringitui, lėtiniam bronchitui gydyti. O liepą ir rugpjūtį skinamų šalpusnio lapų arbata vartojama ne tik kosuliui sergant išvardytomis ligomis, bet ir rožei gydyti. Tik neskinkite parudavusių, dėmėtų lapų.

Kraujažolė. Nuo senų laikų žinomas augalas, dar kai piemenys, susižeidę kojas, tuoj pat skindavo kraujažolės lapų ir dėdavo ant žaizdos. Galima vartoti ir tada, jei kraujas bėga iš nosies. Taip pat vartojama sergant opalige, norint sustabdyti kraujavimą virškinamajame trakte. Arbatoms naudojami žiedai, jų būna baltų ir šviesiai rožinių.

Gyslotis. Liaudiškai dažnai vadinamas trauklapiu. Šis augalas „mėgsta“ žmogų, todėl jo daugiau nei pievose ar laukuose galime rasti šalia namų. Skinami plačialapio ir siauralapio gysločio lapai augalui žydint. Anksčiau jo lapus naudodavo kaip kompresą pūlingoms žaizdoms gydyti: tepdavo juos medumi ir dėdavo ant žaizdos. Nupjautos varpos apdžiovinamos, sėklos nukuliamos, išvalomos ir džiovinamos. Anksčiau žmonės tas sėkleles vartodavo užkietėjus viduriams ar tiesiog žarnynui valyti.

Takažolė. Taip pat žmogų „mėgstantis“ augalas, dažniausiai auga kiemuose. Jas reikia rinkti po lietaus, sudžiovinti. Takažolių arbatas vartoti strėnų skausmui malšintii, druskoms inkstuose šalinti.

Ajeras. Auga ežerų, nesraunių upių pakrantėse. Balinis ajeras įtrauktas į „Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą“, todėl tai daryti galima tik turint Aplinkos ministerijos leidimą. Liaudies medicinoje ajerų preparatais gydomos skrandžio ligos. Nuovirą tinka naudoti, jei kankina dantenų uždegimas, parodontozė, juo galima įtrinti galvos odą, kad išnyktų pleiskanos ir sustiprėtų plaukų šaknys. Seniau ant ajero lapų kepdavo duoną (ir dabar į duoną dedama ajerų), dėdavo jų ir į drabužių spintą, kad atbaidytų vabzdžius kenkėjus.

Kmynas. Labai skani kmynų arbata, ją tinka vartoti peršalus. Kmynai gerina virškinimą, padeda kepenų veiklai, kietina vidurius. Be visų naudingųjų savybių, kmynai yra ir puikus prieskonis, be kurio anksčiau šeimininkės, neapsieidavo: daug jų buvo dedama į maistą, sūrius, mėsą, girą.

Dilgėlės visai nėra piktas augalas ar kažkokios piktžolės. Priešingai, tai itin plataus panaudojimo vaistažolė su stipriu gydomuoju poveikiu. Dilgėlės yra ir maistas ir vaistas. Pastarosiose randami vitaminai K, C, B2, karotenai, fitoncidai. Šie augalai veikia kaip diuretikas, taip pat stiprina kraują, gydo kepenų, inkstų, virškinimo trakto ligas. Dilgėlių kompresais malšinami nugaros, sąnarių skausmai, uždegimai. Užsiplikę arbatos, turėsite puikų gėrimą opaligės gydymui ar kosulio malšinimui. Tai puikus ingredientas salotoms, kokteiliams.

Paprastieji erškėčiai. Erškėtuogių vaisiai turi ypač daug vitamino C. Suvalgę 1–3 erškėčių vaisius, gausite visą vitamino C paros normą. Erškėtuogės turi nemažai vitaminų B2, B1, E, K, karoteno, rutino, kraują stiprinančios geležies, kalio, fosforo, kalcio, magnio, natrio, sieros ir kt. Taip pat obuolių rūgščių, rauginių medžiagų, eterinių aliejų ir pektinų. Pastarieji mažina cholesterolio kiekį kraujyje, valo organizmą nuo nuodingųjų medžiagų, gerina medžiagų apykaitą. Erškėčių vaisių arbata stiprina imuninę sistemą ir kraujagysles, skatina tulžies išsiskyrimą, virškinimą, potenciją ir žaizdų gijimą. Be to, mažina uždegimą, naikina mikrobus. Tinka peršalus, sergant mažakraujyste, ateroskleroze. Taip pat valo kraują, padeda nuo nemigos, saugo nuo parodontozės ir sąnarių ligų. Erškėčiai žydi birželio–liepos mėnesiais. Skinkite neperaugusius. Vaisiai renkami gerai sunokę nuo rugpjūčio pabaigos beveik iki pat šalnų.

Jonažolė. Tai puikus vaistas tiems, kurių mažas kraujospūdis. Jonažolės arbatos veikia raminamai, gerina žmogaus savijautą. Tačiau jų negalima vartoti, jei ketinate mėgautis saulės voniomis.

Varnalėšos ir krieno lapai. Anksti pavasarį kasamos varnalėšos šaknys, kai dar lapai neišsiskleidę. O vėliau jau skinami lapai – tai pirmas vaistas nuo radikulito. Taip pat tinka naudoti pasitempus kurią nors vietą ar kankinant sąnarių skausmams. Reikia ant tų vietų uždėti varnalėšos lapų, dar galima aprišti lininiu rankšluosčiu. Vadinamaisiais krieno lapų.

Parengė Aldona KAZLAUSKIENĖ,
Viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė
https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/mityba/10-demesio-vertu-vaistazoliu-1030-224797

https://www.agronomija.lt/sveikata/populiariausios-vaistazoles-ir-ju-panaudojimas/

https://www.delfi.lt/grynas/gyvenimas/kokiu-vaistazoliu-pasirinkti-vasara-laukuose-ir-pievose.d?id=47549365