Kristaus prisikėlimo šventė

Šventos Velykos – tai krikščionių šventė, kuri simbolizuoja Kristaus prisikėlimą iš mirusiųjų po nukryžiavimo. Velykos nėra tik kiaušinių dažymas, ridenimas ir valgymas, tai katalikiško pasaulio kilnojama šventė, kuri švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio.

Ši šventė turi gilias tradicijas. Velykas žmonės mini visą savaitę. Savaitė iki Velykų vadinama didžiąja. Ji pradeda Verbų sekmadieniu. Verbų sekmadienis yra skirtas paminėti Kristaus įžengimo į Jeruzalę dieną. Velykų rytą žmonės neša į bažnyčią valgius, kaip margučius, druską, duoną, pyragą sviestą, sūrį, kad pašventintų. Maistas būna pašventintas po velykinių pamaldų. Ši diena švenčiama namuose. Maistą pradedama valgyti po šventinto margučio. Pirmasis margutis nėra daužomas, o pagarbiai supjaustomas ir padalijamas. Su šventintas, iš bažnyčios parneštais margučiais negalima žaisti, daužyti, ridenti. Tam turi būti skirti kiti kiaušiniai.

Namai per Velykas puošiami sužaliavusiomis medžių ir krūmų šakomis ir pirmosiomis pavasario gėlėmis. Valgiai gausiai apkaišomi žalumynais.

Antrąją Velykų dieną visi eina kiaušiniauti. Taip vadinamas margučių dovanojimas. Gali būti ir kitos dovanėlės, kaip saldumynai. Dabar vis labiau populiaru – šokoladiniai kiaušiniai. Baigę kiaušiniauti, žmonės padarydavo lovelį ir ridendavo kiaušinius. Tas, kurio kiaušinis kliudydavo kitą, jį pasiimdavo kaip laimėtą.

Velykų šventės baigiasi po savaitės. Pirmasis sekmadienis po Velykų vadinamas Atvelykiu. Skaitytojų aptarnavimo skyriuje abonemente parengta paroda „Su pavasariu pabuski, prisikelki“.

Parengė Aldona KAZLAUSKIENĖ,
Zarasų viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė                                                               
Parengta pagal http://lakrima.lt/religines-sventes/kas-yra-velykos/