KALENDORIUS: Užgavėnės, blynų diena

Užgavėnės – paskutinė mėsėdžio diena, žiemos palydų, žiemos išvarymo, daugelio dar vadinama vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo švente. Ji buvo žinoma net ir pagonybės laikais. Seniau ji vadinta Ragučio švente. Kita diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena.

Šventė žavi liaudiško humoro grožiu ir kūrybingumu. Pagrindiniai šventės simboliai persirengėliai, kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas. Pagal seną tradiciją Užgavėnės turėtų būti švenčiamos net 8 dienas (pradedant sekmadieniu. Na, o tikroji Užgavėnių diena – 46-oji diena prieš Velykas.

Dabartiniai Užgavėnių papročiai – tai senovėje buvusių šventės apeigų, kuriomis būdavo siekiama nulemti derliaus gausumą, mūsų dienas pasiekusi dalis. Tą dieną pagal tradiciją niekas nedirba. Sakoma, kad jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, per visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus. Užgavėnių dieną valgoma daug kartų – nuo 7-9 iki 12.Tradiciniai valgiai: šiupinys, kopūstai, vėdarai, blynai (miltiniai ir bulviniai), dešros, pyragaičiai, kunkis.

Mėsos pasiruošiama daug, bet tiek, kad visa ji Užgavėnių dieną būtų suvalgyta, po Užgavėnių prasideda Pelenų diena (Pelenija), o su ja ir gavėnia, kai mėsos valgyti negalima.

Per Užgavėnes reikia nuo kalniuko važinėtis. Tikima, kad tas, kuris per Užgavėnes iškrenta iš rogių, sniege išsivolioja, žemei padeda iš pašalo išsivaduoti. Įprasta laistytis vandeniu – nuo seno manyta, kad taip galima pagreitinti pavasarį ir žemės atgimimą.

Parengė Aldona KAZLAUSKIENĖ,
Zarasų viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė
Parengta pagal https://lt.wikipedia.org/wiki/Užgavėnės