KALENDORIUS: // Šv. Velykos ir margučiai

Velykos krikščionims yra Kristaus prisikėlimo šventė, tačiau jos turi ir pagoniškų papročių (Velykų kiaušiniai-margučiai). Velykos mūsų protėvių buvo švenčiamos kaip gamtos atbudimo šventė, bet atėjus krikščionybei sutapatintos su Kristaus prisikėlimu.

Tai kilnojama šventė, švenčiama pirmą mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykų data, nustatoma pagal mėnulio kalendorių, todėl gali kisti nuo kovo 22 iki balandžio 25 dienos.

Kalbininkai mano, kad Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“, mat mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda kartu su atgimstančia gamta, bet paskui pasitraukia po pirmojo Perkūno. Velykos turi gilias tradicijas. Kiaušinis pagonių religijoje simbolizuoja kosmosą, gyvybės atsiradimą, vaisingumą. Margučiai turi ypatingą reikšmę. Kiaušinių per Velykas valgome, kad visi šeimos nariai būtų geri, vienas su kitu nesipyktų, kad namuose visada būtų taika ir ramybė.

Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta paroda „Pabuskime visi, prikelkim sielas, vien Meilei, Laimei būkim atviri“.

Teatrieda prie kiekvieno slenksčio, prie kiekvienos širdies Velykų margutis. Tenušvinta Vilties šviesa Jūsų namai.

Parengė Aldona KAZLAUSKIENĖ,
Zarasų viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė
Parengta pagal: 

https://www.delfi.lt/temos/velykos/v

https://day.lt/sventes/straipsniai/velykos