Kalendorius: // Šimtmečio herojai

2018 02 09

2018 metais Lietuvoje minimos Vasario 16-osios — Lietuvos valstybės atkūrimo akto šimtosios metinės. Amžius praėjo nuo tos dienos, kai Vilniuje, pirklio Kazimiero Štralio namuose, dvidešimt Tarybos narių pasirašė Lietuvos nepriklausomybės akto tekstą. Tarybos pasirašytas nutarimas paskelbė, kad Lietuva tampa nepriklausoma valstybe demokratiniais pamatais su sostine Vilniuje, atskiriama nuo visų valstybinių ryšių su kitomis tautomis.

Vasario 16-osios akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, pirmininkavo daktaras Jonas Basanavičius — vyriausias ir didžiausią autoritetą turintis Tarybos narys. Būtent su jo vardu tiesiogiai susijusi Lietuvos valstybės atkūrimo diena, jis pirmasis pasirašė dokumentą. Lietuvių tautos patriarchu vadinamas Basanavičius mirė Lietuvai švenčiant Valstybės atkūrimo 9-ąsias metines, sulaukęs beveik visų savo tautinių ir politinių svajonių išsipildymo, tačiau neišvydęs suvienytos Lietuvos.

Daugelį metų niekam iš Lietuvos istorikų nepavyko atsakyti į klausimą, kurgi yra 1918-aisiais Lietuvos Tarybos narių pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Tikrai žinoma, kad prieš 100 metų pasirašyto Nepriklausomybės akto originalų būta mažiausiai trijų. Vienas jų — ranka rašytas Nepriklausomybės Aktas buvo iš karto atiduotas Jonui Basanavičiui ir nuo to laiko niekas jo nebematė. Antrasis egzempliorius buvo skirtas Vokietijai (buvo įteiktas Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovui prie Karinės administracijos), trečiasis — Rusijai, kuri pripažino aktą 1920 metų liepos 12 dieną, pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį.

2017 m. kovo 29 dieną Lietuvą tiesiog sudrebino žinia iš Berlyno: Vasario 16-osios aktas atrastas! Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve Berlyne. Aktas Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve buvo saugomas dokumentų bylų grupėje, pavadintoje „Baltijos provincijų ateitis: Lietuva“. Akto originalo ieškoti Vokietijoje profesorių L. Mažylį paskatino tai, kad Vilniuje vasario 16-osios popietę signataras Jurgis Šaulys perdavė Aktą Vokietijos atstovui. Iki šiol buvo spėjama, kad jam buvo pateikta tik vokiškoji versija.

Lietuva ir Vokietija pernai pasirašė sutartį, pagal kurią aktas Lietuvai perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus. Susitarimas numato, kad 2022 metais dokumentas galėtų būti eksponuojamas Kaune, kai šis antras pagal dydį Lietuvos miestas bus Europos kultūros sostinė.

Iškilmingą perdavimo protokolą Prezidentūroje pasirašė Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo vadovė profesorė Elke von Boeselager.

Po oficialaus perdavimo dokumentas atvežtas į sostinės senamiestyje esančius Signatarų namus, sausio 21 d. muziejus pradėjo jį eksponuoti viešai. Nepriklausomybės Aktas yra tame kambaryje, kur dvidešimt Jono Basanavičiaus pirmininkaujamos Lietuvos Tarybos narių jį ir pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną.

Maloniai kviečiame aplankyti Lietuvos šimtmečiui parengtas parodas:
•    Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta dokumentų paroda „Pasirašė likimą tautos“.
•   Vaikų literatūros skyriuje ir Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta Zarasų P.Širvio progimnazijos 5-8 klasių moksleivių aplankų knygoms ir medinių knygelių su Lietuvos valstybės simbolika paroda „Mano knyga Lietuvai“.
•    Vaikų literatūros skyriuje ir žaislotekoje parengta ilgiausia trispalvė knygų vėliava „Geltona, žalia, raudona“.

Parengė Aldona KAZLAUSKIENĖ,
Zarasų viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė
Parengta pagal http://sputniknews.lt/society/20171201/4508601/vasario-16-lietuvos-nepriklausomybes-diena.html
Nuotraukos Inesos DUMBRAVIENĖS

GALERIJA