KALENDORIUS // Vasaris

Vasaris yra antrasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 28 dienos įprastiniais metais ir 29 dienos – keliamaisiais metais. Sausis ir vasaris į kalendorių buvo įtraukti paskutiniai, nes romėnai žiemos į mėnesius neskirstė.

Lotyniškas mėnesio pavadinimas Februarius kildinamas iš romėnų apvalymo dievo Februso vardo. Lietuviškai dar vadintas ragučiu, kovu, koviniu, pridėtiniu, pūsiu, pusiniu. Lietuviai mėnesį vadindavo barsukiniu, veršiniu, ešeriniu (ešeriai gerai kimba). Vasarį šviesioji paros dalis vis ilgėja – nuo 8 val.45 min. iki 10 val. 40 min. Saulėtas laikas vidutiniškai sudaro 63 valandas. Vidutinė oro temperatūra vasarį yra -5 C, nors būna, kad sušyla iki 7-12 C. arba nukrenta iki -43 C. Vasarį vidutiniškai iškrenta 25-33 mm kritulių. Vidutinis didžiausias sniego dangos storis būna nuo 22 cm. Vasarį būna apie 3-7 pūguotas dienas. Saulė vasarį pereina per Ožiaragio ir Vandenio žvaigždynus. Vasario zodiako ženklai Vandenis ir Žuvys.

Ekstremalūs reiškiniai:

1956.02.01 Utena :žemiausia oro temperatūra -42,9 C. (absoliutus minimumas Lietuvoje)
1990.02.21 Kybartai ir Jonava bei 1993.02.22 Kybartai : aukščiausia oro temperatūra 16,5C.
1969.02.08-11 Panevėžys : siautė ilgiausia pūga Lietuvoje, trukusi 78 val. 25 min.

Parengė Aldona KAZLAUSKIENĖ,
Zarasų viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė