Vaikai kūrė sakmių inscenizacijas

Baltų protėviai pasaulį suvokdavo mitologiškai. Įsigalėjus krikščionybei, daugelis senosios pasaulėžiūros ir religijos dalykų virto liaudiškais tikėjimais, papročiais, išliko sakmėse, padavimuose, pasakose, dainose, smulkiojoje tautosakoje. Mitologinės sakmės supažindina su mitinėmis būtybėmis ir žmonių išgyvenimais jas sutikus. Tos būtybės – tai laumės, vaiduokliai, velniai, raganos, vėlės, kaukai, dvasios ir netgi ugnis, akmenys. Mokslininkai tyrinėjo mitus, o Marija Gimbutienė sukūrė metodą, vadinamą archeomitologija (knyga „Baltai priešistoriniais laikais: etnogenezė, materialinė kultūra ir mitologija“, 1985). Šiais metais, minint archeomitologijos pradininkės mokslininkės Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines, Zarasų viešoji biblioteka parengė projektą „Knyga kitaip arba kitokių knygų formatuose baltų etninės kultūros ženklai“. Jį įgyvendindama organizuoja kūrybines veiklas įvairių socialinių grupių Utenos regiono vaikams ir jaunuoliams supažinti su etnine kultūra.

Kūrybinės dirbtuvės „Baltų sakmės atgyja“, vykusios Zarasų viešojoje bibliotekoje suteikė galimybę vaikams ir jaunuoliams susipažinti su baltų mitologija inscenizuojant ir žaidžiant. Dirbtuvių vadovė, aktorė Kristina Mauruševičiūtė supažindino su balso, atminties ir reakcijos lavinimo pratimais, scenos ir kūno kalba, improvizacija, vaidyba. Pavyzdžiui, susipažįstant savo vardą užrašė kūno judesiais ir dalyvius pakvietė tai išbandyti. Kūrybiškam savęs apibūdinimui kiekvienam teko sugalvoti žodį prasidedantį vardo pirmąja raide, sukurti etiudus panaudojant daiktą. Tinkamai reaguoti žaidžiant kamuoliuko perdavimo žaidimą, nes jis „buvo“ ir karštas, ir sunkus, ir nešvarus. Skaityti tekstą keičiant emocijas, sukurti unikalų garsinį foną daiktais – lazdelėmis, akmenukais.
Susipažinę su įvairiais pratimais ir juos išbandę dalyviai pasitelkę improvizaciją, dramos ir objektų teatrą inscenizavo mitologines sakmes apie ugnį, akmenis susijusias su Zarasų krašto vietovėmis ir taikydami skirtingus teatro žanrus vaidino. Vaidindami sakmes „Kaimyno ratai“, „Einantis akmuo“, „Vaikščiojanti ugnelė“ sužinojo, kodėl protėviai brangino ir saugojo ugnelę, tikėjo daiktų mistinėmis galiomis. Improvizuodami iš savo kūnų, akmenukų, lazdelių, siūlų, audeklo kūrė pastatus, žmones, ugnį.
Dalyvaudami kūrybinėse dirbtuvėse „Baltų sakmės atgyja“ dalyviai – Zarasų viešosios bibliotekos lankytojai, galėjo susipažinti su baltų mitologinėmis sakmėmis, susiejant laisvalaikį su teatrinės raiškos veikla. Įgytas žinias apie senąją baltų kultūrą galės populiarinti teoriškai ir praktiškai pritaikydami mokymose procese ar laisvalaikio užimtume.
Kūrybinės dirbtuvės „Baltų sakmės atgyja“ projekto „Knyga kitaip arba kitokių knygų formatuose baltų etninės kultūros ženklai“ dalis.

Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Zina Černovienė, projekto vadovė
Nuotraukos autorės