Grįžęs kovoti ir žūti

Šiais metais minime dvi svarbias datas – vieno žymiausio Lietuvos partizano Lukšos gimimo 100-ąsias metines ir 70 metų nuo jo žūties. Juozas Lukša-Daumantas gimė 1921 m. rugpjūčio 4 d. Marijampolės apskrityje Veiverių valsčiuje Juodbūdžio kaime ūkininkų šeimoje. 1940 m.baigė „ Kauno„Aušros“ berniukų gimnaziją. Būdamas gimnazistu tapo studentų rezistencinės grupės nariu, buvo suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, į laisvę išėjo tik karui prasidėjus.

Vokietijai okupavus Lietuvą, dalyvavo pogrindinėje veikloje prieš vokiečius. Grįžus sovietams, priklausė pogrindžio Lietuvos išlaisvinimo tarybai, o ją sunaikinus, buvo Lietuvos partizanų sąjūdžio organizacinio skyriaus viršininkas. Nuo 1945 m. -Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas. 1946 m. Tauro apygardos vado įsakymu buvo paskirtas laikraščio Laisvės Žvalgas vyriausiuoju redaktoriumi. Dalyvavo Vyriausiosios partizanų vadovybės kūrime. Nuo 1947 m. vadovavo Kauno apylinkėse veikusiai partizanų Tauro apygardos Birutės rinktinei. Kartu partizanauti išėjo ir Juozo Lukšos broliai.
Juozas Lukša-Daumantas partizanų vadovybės įsakymu du kartus prasiveržė per valstybės sieną, užmezgė ryšius su Nepriklausomos Lietuvos atstovais užsienyje, paskleidė žinią apie kovojančią Lietuvą. 1949 m. gavo specialius įgaliojimus atstovauti įkurtam Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui užsienyje.
1948 m. vasarą Paryžiuje susipažino su gydytoja Nijole Bražėnaite. 1950 m. Tiubingene pora susituokė. Tų pačių metų rudenį grįžo į Lietuvą, kur jam buvo suteiktas Laisvės kovos karžygio garbės vardas, taip pat apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi.
1951 m. rugsėjo 4 d. agento išduotas žuvo miške į pietūs nuo Kauno, ties Pabartupio kaimu.
1998 m. partizano žūties vietoje ties Pažėrais (Kauno raj.) pastatytas skulptūrinis Vyčio kryžius. 2008m. vasario 13 d .žūties vieta paskelbta kultūros paminklu.
Skaitytojų aptarnavimo skyriuje yra parengta spaudinių paroda apie žymiausią Lietuvos partizaną Lukšą. Jei susidomėjote, knygų apie partizanus galite rasti bibliotekos priestato III a. Mokslo šakų literatūros fonde, o bibliotekos skaitykloje pavartyti žurnalą „Karys“.

Parengė Zarasų viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Lidija Kiseliova

Autorės nuotraukos