Poezijos pavasaris „Aš virpantis vilties žmogus“, skirtas poeto F. Kiršos 130-osioms gimimo metinėms

Šiais metais Poezijos pavasario paukštės skrydis, įprastai planuojamas gegužę, dėl pandemijos ir karantino suvaržymų persikėlė į birželio mėnesį. Jau keletą dienų po Lietuvą skraidžiusi poezijos paukštė nusileido ant Zarasų viešosios bibliotekos stogo. Gausiai susirinkę zarasiškiai sveikinosi su „Poezijos pavasario“ svečiais: poetais Jurgita Jasponyte, Liudviku Jakimavičiumi, Laura Kromalcaite, Antanu Šimkumi, kompozitoriumi ir poetu Alvydu Jegelevičiumi ir aktoriumi Petru Venslova.

Neatsitiktinai, atlikdamas savo kūrybos dainą poeto Fausto Kiršos žodžiais „Susitikimai“, poezijos vakarą pradėjo Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos gimnazistas Adomas Mechovičius. Šis poezijos pavasaris Zarasuose ir buvo skirtas kraštiečiui poetui Faustui Kiršai, minint jo 130-asias gimimo metines.
Dainą keitė profesionalaus aktoriaus, režisieriaus ir skaitovo Petro Venclovos skaitomos Fausto Kiršos eilės.
„Anglų poetas Oskaras Uaildas savo raštuose yra pasakęs: visų pirma reikia mokėti pasirišti kaklaryšį; nuo to pirmojo tvarkingai ir pavyzdingai padaryto darbo priklauso ir kitų darbų geri vaisiai. ... Aš, gimęs 1891 metais vasario 15 dieną Aukštaičių padangėje (Zarasų apskritis, Antalieptės valsčius, Senadvario vienasėdis), esu giliai įklimpęs į literatūros dumblą. Aš dar tebesistengiu pasirišti kaklaryšį.
„Aš jaučiu pasaulį gražų/ neaprėptą, nematuotą./Tik iš rūpesnio galingai/ Amžių dainomis dainuotą./Aš jaučiu pasaulį šventą/ Per krūtinę ir per dangų,/ Kur aidužiai ir paukšteliai/ Šaukia amžių neatvangų./ Aš jaučiu pasaulį meilų,/ Kur širdis pažįsta širdį,/ Kur, troškimais apsikaišęs,/Meilės skausmas skausmą girdi./Aš jaučiu pasaulį kilnų,/ Tik tai Dievo žmogui duotą, / Ir dėl to aušros veideliais/Giedu dainą nedainuotą. (F. Kirša). Taip aktorius P. Venslovas pristatė kraštietį, poetą Faustą Kiršą.
Poetas, dramaturgas, publicistas, scenaristas Liudvikas Jakimavičius prisistatydamas pajuokavo, kad atsibos Zarasų publikai, nes jau antri metai iš eilės atkeliauja su poezijos pavasariu į Zarasus. Jis skaitė eilėraščius iš ką tik išėjusios knygos „Paliktos paletės“. Knyga nėra linksma, prisipažino knygos autorius, bet, taikydamas moteriškai kompanijai, iš knygos pažėrė švelnesnių, lyrinių eilėraščių: „Stoviu prie vandenyno/ tolialiau mano moteris stovi prie vandenyno/ žiūri į tolį/ žiūriu į moterį/ ir matau vandenyną jos akimis“.
Poetė Laura Kromalcaitė, laimėjusi pirmosios knygos konkurse 1-ąją vietą, pernai išleidusį eilėraščių knygą „Mūsų čia niekad nebuvo“, prisipažino pirmą kartą būnanti Zarasuose, pasidžiaugė supančia gražia gamta:“ Šiandien mano gimtadienis/ gavau atviruką nuo draudimo kampanijos/ dvi mažos gėlytės ir šuniukas/ kada gi mes tapome draugais?“– klausė jaunoji poetė.
Alvydo Jegelevičiaus publikai pristatinėti nereikėjo. Jis puikiai žinomas daugiau kaip muzikas iš populiarių dainų. „Praeito amžiaus pabaigoje radijo orkestras iširo, orkestrantai buvo atleisti, orkestras panaikintas, muzikos niekas nebepirko, o per eilę metų susikaupė daugybė eilėraščių, esė, stambesnių kūrinėlių, pirmą knygą padėjo suredaguoti poetas V. Braziūnas. O toliau buvo kitos knygos....“ – pasakojo muzikas. Gera buvo klausyti melodingų, nostalgija dvelkiančių įvairiapusio menininko eilių: „...Dar tik birželis, bet liūdesys/vasarai kapą jau rausia/liepa čia pat ir jaunas medus/kapsi rugpjūčiui į ausį/Dar tik birželis, metvidurys/siaučia ieškodamas žiedo/bet pro ausis jau švilpia naktis/rudenio giesmę gieda/Tik užsimerk ir snaigės nukris/tau ant blakstienų – Kalėdos“.
Poetas, literatūros žurnalo „Metai“ vyr. redaktorius, šio „Poezijos pavasario“ vedėjas Antanas Šimkus nedaugiažodžiaudamas skaitė pavasario eiles: „Paukščiai virš centro vakariai aikštingi balsai,/ benamių dievai be namų,/ be dievių namai be dievų,/ Pavasaris vienas visiems, pavasaris vienas..../ Pavasaris skamba visiems/ pavasaris skamba....
Iš Zarasų kilusi poetė, kraštietė, 2020 m. literatūrinės Paulio Širvio premijos laureatė Jurgita Jasponytė , gyvenanti tarp Vilniaus ir Zarasų, išleidusi poezijos knygas „Šaltupė“ ir „Vartai Auštrieji“ paskaitė eilėraščius skirtus Zarasams, vaikystės prisiminimams, tokius kaip „Zaraso susiuvimas“ , „Baltas garnys“, “Littera“ (apie senają spaustuvę Zarasuose), Šaltupės kalnelį.
Eilėraščių skaityti buvo pakviesti ir Zarasų rajono literatai: Jūratė Mardosienė, Gitana Kavaliauskaitė, Onutė Kačkienė, Petras Valčeckas, Vasilijus Trusovas.

Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas ir Zarasų rajono kultūros ir meno premijų vertinimo komisijos pirmininkė, Violeta Borisevičienė paskelbė Metų literato – laureato vardą. Šiais metais Felikso Jakubausko literatūros premija už poetinę kūrybą įteikta literatei, buvusiai lietuvių kalbos mokytojai, sėkmingai besidarbuojančiai šeimos versle Vilei Sinkuvienei. Ji yra išleidusi poezijos knygą „Lietaus laše“, jos eilės nuolat spausdinamos rajono laikraštyje „Zarasų kraštas“, socialiniuose tinkluose. Šia proga laureatę sveikino giminės, draugai ir artimieji ir net Facebook draugė Stasė Avižinienė iš Dzūkijos, sekanti Vilės poeziją socialiniuose tinkluose. Laureatė, dėkodama už įvertinimą, paskaitė keletą savo kūrybos eilėraščių: “Kas aš?/ Pavasario upokšnis,/ patvinęs požeminio apledėjimo,/ o gal tiktai varveklio pokštas/ nuo stogo krašto nulašėjęs./ Man iki jų toli/ jie daug aukščiau/ skaidraus vandens pritvinę bokštai /ir nenumaldomas krioklių almėjimas./ O aš tik polaidžio vanduo/ tik perteklinis nutekėjimas.“
„ Kaip užmigdyt tave, /Mintie,/Jau aušta.../Man su tavim sunku.../O be tavęs -/Per ankšta...“
„Diena/ Tarsi kavos/ Puodelis.../Iš ryto/ Aromato pilnas... Ir vos keli/ Maži gurkšneliai-/ Jau vakaras.../Ant dugno/Tirščiai...

Renginys tęsėsi betarpišku bendravimu su poetais ir literatais prie kavos puodelio.
Poezijos pavasario šventę organizavo Zarasų viešoji biblioteka kartu su Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubu.

Saulė Pelekienė, Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Rasos Juršienės nuotraukos