Dienos citata
Kada nors, manau, žmonėms turėtų būti labai skaudu suvokus, kad jie niekuomet nemylėjo vieni kitų taip, kaip derėtų.
Christian Morgenstern
Kraštiečiui kompozitoriui Faustui LATĖNUI atminti
Danutė PULOKAITĖ
Kraštiečiui kompozitoriui Faustui Latėnui šių metų gegužės 16 dieną būtų sukakę 65-eri. Deja, praėjusių metų lapkričio 3-iąją su skausmo ašaromis akyse su juo atsisveikino ne tik artimieji, ne tik muzikinė bendruo-menė, bet ir visa Lietuva.
Zarasų viešojoje bibliotekoje kompozitoriui Faustui Latėnui atminti praėjusį penktadienį surengtame atsiminimų vakare „Muzika iš tylos“ skambėjo Čiurlionio kvarteto atliekami kompozitoriaus F. Latėno kūriniai. Renginį vedė muzikologas Viktoras Gerulaitis, jautriai apie jiems brangų žmogų kalbėjo kompozitoriaus artimieji – žmona Ramutė Rachlevičiūtė, dukra Elžbieta Latėnaitė, brolis Algirdas Latėnas...
Klausėsi zarasiškiai, ne vienas sugrudusia širdimi, juolab pažinojo abu brolius nuo vaikystės, kaip pažinojo ir jų tėvus Antaną ir Valeriją Latėnus, kurie iš pradžių gyveno Dusetose, o paskui su šeima persikėlė į Zarasus. Antanas dirbo vairuotoju, Valerija – medicinos sesele, abu broliai mokėsi Zarasų vidurinėje mokykloje, abu lankė Zarasų meno mokyklą. Ir sparnus iš Zarasų pakėlė tuo pačiu metu: vyresnėlis Algirdas, su vidurinės mokyklos atestatu, – į tuometinę Lietuvos valstybinę konservatoriją, pasirinkęs aktoriaus meistriškumo studijas, o Faustas, baigęs 8 klases, – į Kauno Juozo Gruodžio muzikos technikumą, kurį baigęs 1975-aisiais įstojo į tos pačios Lietuvos valstybinės konservatorijos kompozicijos specialybę.
Abu broliai, kad ir kaip išgarsėję, niekada neužmiršo mažo Zarasų miestelio, visada čia mielai lankėsi, pagelbėdavo kuo galėdami. Abiems jiems suteikti Zarasų krašto garbės piliečio vardai. Ir Faustas, sako, visada pagarbiai prisimindavęs Zarasų muzikos mokyklos akordeono mokytoją Joną Čepuką, su kuriuo ir pradėjo savo muzikinį kelią.
Renginyje prisiminimais pasidalijusi Fausto Latėno žmona Ramutė Rachlevičiūtė šiltai pasakojo apie labai darbščius vyro tėvus, ypač mamą Valeriją. „Tai iš jos Faustas paveldėjo paprastumą, dosnumą ir tą „blogą“ ypatybę – begalinį darbštumą: jis visai nesiilsėdavo, degino save iki skiedrelės. Ir tas dosnumas daug kur buvo pernelyg didelis: lepino vaikus, nieko negailėjo draugams – kartais tai atsisukdavo prieš jį, prieš šeimą...“
Jei Fausto Latėno artimieji kalbėjo apie jį daugiau kaip apie šeimos žmogų, tai muzikologo V. Gerulaičio šneka, žinoma, sukosi apie kompozitoriaus kūrybinį kelią.
Didžiausias palikimas – teatro muzika. F. Latėnas sukūrė muziką per 420 spektaklių Lietuvoje ir užsienyje, pusšimčiui kino ir televizijos filmų. Kūryba įvertinta daugeliu premijų, kurių bene svarbiausios – 1995 m. kompozitoriui skirtas teatralų „Kristoforo“ prizas už muziką R. Tumino režisuotam spektakliui „Nusišypsok mums, Viešpatie“; 2011 metais – prestižinis rusų teatro apdovanojimas – tarptautinė Konstantino Stanislavskio premija už muziką režisierių E.Nekrošiaus, R.Tumino ir O. Tabakovo teatro spektakliams. 2013 m. kompozitoriaus indėlis į Lietuvos teatro meną įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija...
Tačiau kūrė muziką ir ne teatrui. Tai, anot V. Gerulaičio, buvusi muzika, atpalaiduojanti emocijas, atskleidžianti svajones. Tądien Čiurlionio styginių kvartetas pagrojo ne vieną Fausto Latėno kūrinį. Įsiminė išėjusiesiems skirtas kūrinys „Šviesiam atminimui“, kuris tądien nuskambėjo pačiam kompozitoriui.
Faustas Latėnas buvo ne tik kompozitorius, bet ir visuomenės veikėjas, keletą kartų buvo kultūros viceministru, Vyriausybės valstybės konsultantu kultūros klausimais, Ministro Pirmininko konsultantu kultūros klausimais, Ministro Pirmininko patarėju... Bet štai paprašytas neatsisakydavo sukurti muziką ir savojo krašto tokio mažo miestelio, kaip Imbradas ar Antalieptė, himnui. Tądien Mykolas Piurko iš Antalieptės seniūnijos Purvynės kaimo ir pagiedojo Antalieptės himną Petro Guntulio žodžiais, kuriam muziką sukūrė F. Latėnas.
Tokie yra tikri savo krašto patriotai... Ir gimtasis kraštas turėtų vertinti juos: dabar esančiuosius – palaikydami ir paremdami, išėjusiuosius – prisimindami ir pagerbdami.
Dėkodamas visiems, atvykusiems į šį atsiminimų vakarą, rajono meras Nikolajus Gusevas paprašė kompozitoriaus artimųjų leisti suteikti Zarasų meno mokyklai Fausto Latėno vardą...
Nuotraukos Rasos Juršienės