Kiek aš nedegu, tiek negyvenu...Poeto Vytauto Mačernio gimimo 100-čiui

2021-ieji metai, minint poeto Vytauto Mačernio 100-ąsias gimimo metines, paskelbti poeto metais. Vytautas Mačernis jauniausias lietuvių literatūros poezijos pradininkas, vienas pačių reikšmingiausių savo kartos poetų. Zarasų viešojoje bibliotekoje Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengtoje literatūros parodoje „Kiek aš nedegu, tiek negyvenu“ susipažinsite su jo knygomis „Vizijos“, „Po ūkanotu nežinios dangum“, „Man patiko tik vandenys gilūs“, „Praeinančiam pasaulyje praeisiu“, „Sielos paveikslas“, „Vėl žemės ilgesy“. Jo eilės spausdintos knygose: „Dvidešimt poezijos pavasarių“, „Ant Tavo rankų supasi gerumas“, „Ašara Dievo aky“, „Lietuvių sonetas“, „Dar penkios minutės nakties“ , „Lietuvių meilės lyrika“ ir kt.

Poeto kūrybą nagrinėja Tomas Sakalauskas knygoje „Regėjimų naktis“, Virginija Balsevičiūtė „Vytautas Mačernis ir jo karta“, Viktorija Daujotytė „Karalių gėlė iš Žemaitijos pelkių“, Aldona Ruseckaitė „Dūžtančios formos. Romanas apie Vytautą Mačernį“. Poeto minčių rasite Rūtos Vanagaitės knygoje „Renkuosi vasarą“. Parodoje Audreolės Pažereckaitės ir Algio Jankūno nuotraukų albumas „Šarnelės šviesa“ su Vytauto Mačernio eilėmis.

APIE POETĄ
Vytautas Mačernis gimė 1921 m. birželio 5 d. Šarnelėje, netoli Žemaičių Kalvarijos. Šeima buvo gausi gimė trylika vaikų, užaugo septyni. Vytautas buvo antras vaikas. Mokėsi Sedos vidurinėje mokykloje ir Telšių gimnazijoje, kurią baigė 1939 m. Vytauto Didžiojo universitete Teologijos-filosofijos fakultete studijavo anglų kalbą. Vėliau persikėlė į Vilnių, o vokiečiams uždarius Vilniaus universitetą V. Mačernis 1943 m. grįžo į tėviškę. Čia jis skaitė astronomijos ir fizikos knygas, vertė Oskaro Milašiaus kūrybą, mokėsi prancūzų kalbos, kadangi ketino studijuoti Sorbonos universitete Paryžiuje. V. Mačernis mokėjo net 8 kalbas: lietuvių, vokiečių, anglų, prancūzų, italų, rusų, lotynų, graikų.
Dar besimokydamas mokykloje ateitininkų žurnaluose „Ateities spinduliai“, „Ateitis“ paskelbė pirmuosius savo eilėraščius. Universitete jis aktyviai dalyvavo Šatrijos draugijos veikloje, literatūros vakaruose, popietėse.
Bolševikų armijai artėjant Mačernis nutarė trauktis į Vakarus, ir 1944 m. spalio 7 d. žuvo nuo atsitiktinės patrankos sviedinio skeveldros. Palaidotas Šarnelėje.
Pirmosios jo knygos buvo išleistos pokario metais Vakarų Europoje ir JAV. Lietuvoje jo kūryba apie du dešimtmečius nebuvo tyrinėjama, nors jo eilėmis daug kas domėjosi, juos platino iš rankų į rankas. Pirmą kartą V. Mačernio eilėraščiai oficialiai paskelbti tik 1966 m. „Poezijos pavasario“ almanache, o poezijos rinktinė „Žmogaus apnuoginta širdis“ Lietuvoje išspausdinta 1970 m. Vertingiausia jo kūrybos dalis eilėraščių ciklas „Vizijos“, „Metų sonetai“. Eilėse daug nerimo, nevilties momentai susipynę su pastovių žmogiškų vertybių ilgesiu. Kūryboje gyvenimo prasmės ieškančios, besikankinančios, abejojančios sielos istorija. „Vizijos“ lyg savotiška dvasinė poeto autobiografija, kurioje susipina autoriaus atsiminimai, peraugantys į regėjimus kupinus poezijos ir spinduliuojančios prasmės. Kitas didžiausias jo poetinis ciklas „Metų sonetai“ kurių jis nespėjo užbaigti. Iš 209 žinomų eilėraščių 200 sukurta jo gimtinėje Šarnelėje.

1987 m. poeto Eugenijaus Matuzevičiaus iniciatyva Žemaičių Kalvarijoje įkurtas V. Mačernio muziejus, kuriame saugomos poeto poezijos knygos, nuotraukos, dokumentai bei asmeniniai daiktai. 2016 m. Vytauto Mačernio sužadėtinė Bronė Vildžiūnaitė Maironio muziejui padovanojo 32 Vytauto Mačernio jai rašytus laiškus.

Vytauto Mačernio vardu pavadinta Sedos gimnazija, gatvės Šarnelėje, Plungėje, Vilniuje.

Parengė Aldona Kazlauskienė, viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė

Parengta pagal
https://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Ma%C4%8Dernis
http://macernio.landyne.lt/apie-rasytoja