Kviečiame prisiminti – kraštietis, iškilus Lietuvos kino režisierius Algimantas Puipa švenčia jubiliejinį gimtadienį

Kraštietis, iškilus Lietuvos kino režisierius, Algimantas Puipa šiemet švenčia 70-metį. Zarasų viešojoje bibliotekoje, muzikos literatūros fonde parengta literatūros ir DVD filmų paroda, skirta garsiam kūrėjui. Gyvenimas yra didžiausia mįslė, kurią bando įminti A. Puipa.

Kino režisierius gimė 1951 metais birželio 14 dieną Antalieptėje. Zarasų rajone. 1974 baigęs Kinematografijos institutą Maskvoje iki 1992 dirbo Lietuvos kino studijoje. Nuo 2002 dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (iki 2004 Lietuvos muzikos akademija); profesorius (2016).
2019 metais jam suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, o 2021 metais apdovanotas ordinu už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžiumi. Apie Algimantą ir Audrių Puipas yra sukurtas dokumentinis filmas „Tulpių laukas“ (2019, režisierius A. Jančoras ).

Kino režisierius A. Puipa sukūrė reikšmingų lietuvių literatūros kūrinių ekranizacijų: P. Cvirkos apsakymų motyvais „Velnio sėkla“(1979), A. Vienuolio apsakymų motyvais „Arkliavagio duktė“ (1981), R. Šavelio kūrinių motyvais „Amžinoji šviesa“ (1987), „Bilietas iki Tadž Mahalo“ (1990), J. Skablauskaitės apsakymų motyvais „Žuvies diena“ (1989), J. Apučio apsakymų motyvais „Ir ten krantai smėlėti“(1991), pagal L. Gutauską „Vilko dantų karoliai“(1997), pagal B. Sruogą „Dievų miškas“ (2005), J. Ivanauskaitės romanų motyvais „Nuodėmės užkalbėjimas“ (2007) ir „Miegančių drugelių tvirtovė“ (2012), J. Survilaitės romanų motyvais „Edeno sodas“ (2015). Sukūrė ekranizacijų ir pagal užsienio rašytojų kūrinius: O. Henry novelių motyvais „ Nebūsiu gangsteris, brangioji“ (1978), pagal H. Drachmanną „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1983), pagal F. Kafką „Procesas“ (1994).

2019 m. pabaigoje režisierius Algimantas Puipa po ketverių metų pertraukos sugrįžo į didįjį kiną, pristatydamas žiūrovams net 15 metų brandintą literatūrinio kūrinio ekranizaciją – „Kita tylos pusė“, pastatytą pagal Skandinavijoje gerai žinomo rašytojo Torgny Lindgren romaną „Kamanių medus“, kuris dar 1995 m. pelnė Augusto premiją – vieną svarbiausių literatūrinių apdovanojimų Švedijoje. Naujausias režisieriaus darbas Skandinavijos kino festivalyje 2019 rugpjūtį pelnė du pagrindinius apdovanojimus.

A. Puipos kūrybai būdinga poetiškumas, intymus, siurrealistinis pasaulio vaizdavimas, vaizdo plastika, dažnai – tragikomiška intonacija, autoironiškos citatos, pabrėžiama peizažo, kaip vidinio herojų pasaulio atspindžio, svarba. A. Puipa mėgsta estetizuotą, nutolusį nuo kasdienybės kadrą, kur šviesos blyksnis, vėjo dvelksmas ar vienišas medis tampa trapiu pasaulio prasmės įvaizdžiu. Daugelis filmų gavo apdovanojimus: 1990 m. San Remo kino festivalio Didysis prizas už filmą „Amžinoji šviesa“, 2 Sidabrinės gervės už filmą „Miegančių drugelių tvirtovė“. 2000 m. NVS ir Baltijos šalių kino festivalio Anapoje prizas už geriausią režisieriaus ir operatoriaus darbą, filmas „Elzė iš Gilijos“. Šiaurės šalių kino festivalio Rouene Didysis prizas už filmą „Vilko dantų karoliai“, „Nuodėmės užkalbėjimas“ ir kt.
A.Puipos vaidybiniai filmai – svarbus indėlis į Lietuvos televizijos aukso fondą.

Paroda veiks iki liepos 12 dienos. Kviečiame pasižiūrėti fonde saugomų filmų:

• Birželio 8 d. 16 val. vaidybinio filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“.
• Birželio 9 d. 16 val. kino dramos „Nuodėmės užkalbėjimas“.
• Birželio 10 d. 16 val. dramos, karo filmo „Dievų miškas“.

Parengė Vita Juškėnienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliotekininkė.

Nuotrauka autorės.