Stelmužės dvarvietė - Livonijos ordino laikų palikimas

Zarasietė Simona Burokaitė jau senokai domisi Stelmužės dvarvietės tyrinėjimais - renka informaciją, verčia istorinius šaltinius apie Stelmužę iš vokiečių kalbos. Žurnale „Voruta", 2021 m. Nr. 1, paskelbtas jos straipsnis „Stelmužės dvarvietė - Livonijos ordino laikų palikimas". Lietuvos ir Latvijos pasienyje, Zarasų rajone, esantis nedidelis Stelmužės bažnytkaimis įspūdingas ne tik savo ypatingu reljefu, kuriam būdingos kalvos, šlaitai, ežerai, upeliai, miškai ir giraitės, ne tik seniausiu Europoje ąžuolu, bet ir turtinga istorine praeitimi. Kaip žinoma, kadaise šis kraštas buvo Livonijos ordino teritorijos dalis.

Sukūrus Kuršo kunigaikštystę jis buvo Kuršo dalimi, vėliau priklausė Abiejų Tautų Respublikai (ATR). 1795 m. po trečiojo ATR padalijimo Kuršas tapo Rusijos imperijos pavaldžia Kuršo gubernija. Istoriškai šis kraštas buvo vokiškas, todėl minima vietovė ilgą laiką buvo vadinama vokiškai: Hot Steinensee, Schlot Steinensee, Gut Steinensee. Toliau skaitykite ČIA.

Šaltinis: istorijos žurnalas „Voruta".