Kas daugiau perskaito knygų – pradinukai ar jų tėvai?

Tai vienas iš klausimų, į kurį bandysime atsakyti, kai skaičiuosime skaitymo čempionato rezultatus. Dar neteko girdėti apie tokį čempionatą? Jau nuo gegužės pirmos dienos 31-os mokyklos pradinukai, jų mokytojai bei tėvai skaito ir registruoja knygas už savo mokyklą, klasę.

Turbūt skamba keista, kad čempionate dalyvauja ne tik pradinukai, bet ir jų tėvai bei mokytojai. Gali būti, kad vaikai ne taip dažnai mato skaitančius tėvus, nežino, jog mokytojai laisvalaikiu irgi mėgsta paskaityti knygą. Taip vaikams gali susidaryti įspūdis, kad skaitymas yra vaikų darbas, o kiti gauna įdomesnių užsiėmimų.

Tyrimai rodo, kad tėvai, skaitydami savo vaikams, įtraukia vaikus į knygų pasaulį, istorijas, paskatina ir pačius imtis skaitymo. Tačiau kas vyksta, kai vaikai jau patys skaito? Atrodo, kad nebėra reikalo jiems garsiai skaityti, nes jie gali patys, bet ar noriai imasi knygų? Taip pat įdomu, ką laisvalaikiu veikia tėvai, kai vaikai skaito? Ar jie irgi keliauja į susitikimus su sau įdomiomis knygomis, ar randa kitų vertesnių užsiėmimų?

Vaikai nuolat mokosi iš to, ką mato, girdi, ką patiria. Jiems labai svarbu yra pavyzdys. Vaikai neturi filtro „geras pavyzdys“, „blogas pavyzdys“, jie kopijuoja ir mokosi iš visko. Todėl tolesniam vaiko ryšiui su knyga labai svarbus tėvų ryšys su knyga. Ar turit tokį? Ar jums patinka knygos? Jų pasakojamos istorijos? Perteikiamos žinios? Jei taip – būtinai apie tai papasakokite savo vaikams. Ir apie jūsų skaitomą knygą padiskutuokite – kuo ji jums patinka, ar rekomenduotumėt kitiems. Taip iš jūsų pavyzdžio vaikai išmoks vertinti tai, ką randa knygose, ir kalbėtis apie tai, dalintis patirtimis su kitais.

Jei jums trūksta ryšio su knyga, jei iki šiol jo neradote ir nesuprantate, ko gero galima rasti knygose, galbūt šią vasarą kaip tik metas tai pakeisti? Pagalvokite, kas jums patinka gyvenime, tuomet apsilankykite bibliotekoje ar knygyne, pasikalbėkite su ten dirbančiais žmonėmis, ir galbūt jie jums pasiūlys knygą, nuo kurios prasidės jūsų ryšys su knygomis. Jei iš pirmo karto nepavyks, bandykite dar. Knygų pasaulis tuo ir žavus, kad jis yra labai įvairus, jame kiekvienas gali atrasti tai, kas labiausiai patinka, nors gali tekti ir pasistengti ieškant.

Ne vienas turbūt paklaustų, kas gero iš to skaitymo šiais laikais, kai tiek daug greitai suvartojamos informacijos – internetinės trumpos žinutės, serialai, filmai, jutubo lobynai… O skaitant knygą reikia ilgam sukaupti dėmesį, atsiminti, kas buvo prieš tai, ilgai skaityti ir nebūtinai iš karto patirti malonumą, nuotykius, o kur dar visi tie ilgi ir kartais nuobodūs aprašymai. Atrodo, kad knyga neturi daug šansų išgyventi, kai tiek daug konkurentų – ekranų, galimybių bendrauti, judėti, greičio ir vaizdų.

Tačiau gera žinia yra ta, kad knygos išliks, kad ir kas atsitiktų. Jose perduodamos žinios, išmintis kartais ir pasensta, bet nuo to nepasidaro mažiau svarbi – leidžiamos naujos knygos ieškant atsakymų į žmonėms rūpimus klausimus. O perdirbant knygose surašytą informaciją dirba smegenys ir nuo to mes daromės gudresni, išmintingesni.
Knygose esančios istorijos, ar jos tikros, ar išgalvotos, praplečia mūsų akiratį. Ar galite girdėti, ką mąsto kiti žmonės? Greičiausiai ne, tačiau per knygas galime pabuvoti daugelio žmonių galvose – ir tų, kurie gyvena šiais laikais, ir tų, kurie jau seniai numirė – ir sužinoti, ką ir kaip jie galvojo. Taip pat galime pajausti, ką jie jautė, ką patyrė, kaip matė pasaulį. Tai natūraliausias būdas plėsti akiratį, ugdyti toleranciją, supratimą, empatiją, pažinimą.

Knygos įgalina mus. Su jų pagalba galime pabūti vietose, į kurias niekaip nepakliūtume, susipažinti su žmonėmis, kurių kitaip nesutiktume, jos net gali mus nukelti laiku – jos tikros laiko mašinos!! Per knygas galime nugyventi ne vieną, o šimtus skirtingų gyvenimų!!

Net jei jūsų vaikų mokykla nedalyvauja skaitymo čempionate, net jei neturite vaikų, susiraskite šią vasarą sau patinkančių knygų ir pasinerkite į jų pasaulį. Skaitykite ir pasitelkę vaizduotę galėsite žiūrėti tik jums asmeniškai vaizduotės sukurtus filmus, kurių joks kitas skaitytojas nematys. Juk mes iš tos pačios knygos išsinešame tai, kas mums svarbiausia, kas nuspalvina mūsų asmeninį ryšį su knyga.
O čempionato rezultatus skaičiuosime rudenį, tuomet ir sužinosime, ar gali būti, kad tėvai skaito bent panašiai tiek kiek pradinukai. Šie jau uoliai registruoja knygas, atrodo, kad iššūkis priimtas. Skaitymo čempionatą organizuoja VšĮ Vaiko psichologijos centras, prizų dosniai parūpino rėmėjai – leidykla „Alma litera“, rašytojas Tomas Dirgėla, iniciatyva „Vaikų žemė“. Nes skaitymas – tiesus kelias ne tik į išsilavinimą, bet ir išmintį, kurią užauginti ne taip paprasta.

Parengė psichologė Monika Skerytė-Kazlausienė, VšĮ Vaiko psichologijos centras
Šaltinis www.bernardinai.lt