Literatūros paroda „Vilties šviesa“

Pavasaris. Netrukus švelnus vėjelis šiauš margaspalvius pievų ir klonių kilimus, miškas apsigobs žalia marška... O mes, apsvaigę nuo dangaus žydrynės, nuo drungno žemės kvapo, grožėdamiesi bundančia gamta, skubėsime pirmąja žaluma puošti Velykų stalo. Skaitytojų aptarnavimo skyriaus abonemente parengtoje  literatūros parodoje „Vilties šviesa“ gausu leidinių apie Velykų tradicijas, apeigas, papročius.

Tai V. Kudirkos knygelė „Velykų šventės“, P. Dundulienės „Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai, apeigos“. Kaip marginti margučius sužinosite F. Marcinko ir N. Jurėnienės knygelėje „Margutis šventų Velykų simbolis“. Kaip paruošti vaišes sužinosite iš R.Ruzgienės knygelės „Lietuvių apeiginiai valgiai“, K.Buožytės-Brundzienės knygutės „Velykų vaišės“. Kaip paruošti Velykų stalą, papuošti namus ir dar daug įvairių patarimų ir įdėjų rasite žurnaluose „Mūsų namai“, „Darbštuolė“, „Ji“, „Rasos“.
Pavasaris pažadina augalus bei gyvūnus ir šaukia visus į pagrindinę prisikėlimo šventę – Velykas. Nuo VIII amžiaus Velykos švenčiamos pirmą sekmadienį po pavasarinės mėnulio pilnaties. Pagal Velykas nustatomos Užgavėnių, Verbų, Atvelykio ir kitų pavasario ciklo švenčių datos. Pagrindinė Velykų veikėja – Velykė. Tikėta, kad tai gamtos atbudimo dievybė, kuri gelbsti nuo bado ir skurdo. Pagrindinis Velykų atributas – kiaušinis, nudažytas įvairiom spalvom, išmargintas įvairiais raštais ir ženklais. Dovanoti velykaitį labai senas paprotys. Kiekviena šeima pasilikdavo stipriausių ir gražiausių velykaičių, nes tikėta jų magiška galia. Per Velykas ypatingą vietą užima ir verba. Prieš savaitę Verbų sekmadienį, pašventinta verba savo šeimynykščius plakti galima ne tik Verbų sekmadienį, bet ir Velykų rytą.

Šiemet pandemijos laikotarpiu visi liksime namuose. Buvimas kartu su savo šeima namuose ramybėje padės susikaupti ir rasti stiprybės išgyventi šį sunkų metą. Saugokime save, kitus ir savo artimuosius.

Parengė Aldona Kazlauskienė, viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė