Popietė skirta lietuvių švietėjo Motiejaus Valančiaus jubiliejui paminėti

Vasario 28 d. sukako 220 metų, kai gimė Žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas Motiejus Valančius (1801-1875). Būdamas vyskupas, rūpinosi liaudies švietimu, organizavo parapines mokyklas, reikalavo, kad jose būtų mokoma lietuvių kalba. M. Valančius skatino mokytis, pats švietė – rašė pažintines, istorines, religines knygas. Dėl to jis neretai buvo vadinamas „ganytoju“. Uždraudus lietuvišką spaudą, rūpinosi knygų leidimu ir platinimu. Zarasų viešosios bibliotekos Ligoninės padalinio bibliotekininkė kartu su vaikų dienos centru „Draugai“ lankytojais ir darbuotojomis skaitė M. Valančiaus kūrinėlius. 

Motiejus Valančius parašė apie 70 šviečiamojo didaktinio pobūdžio pasakojimų, apsakymų. „Vaikų knygelė“ išleista 1868 m. ir yra viena iš geriausiai žinomų M. Valančiaus kūrinių vaikams. Tai iliustruota grožinė knyga, kurioje rašytojas iškėlė dorybes ir smerkė žmonių ydas, veikėjų veidus rašytojas piešė – juodomis ir baltomis spalvomis, kartais kūrinyje ydingas veikėjas tampa dorovingu žmogumi.
O kaip Mikė tapo dorovingu žmogumi? Zarasų vaikų dienos centro „Draugai“ lankytojai sužinojo perskaitę apsakymą „Mikė Melagėlis“. Šį apsakymą draugiškai skaitė su bibliotekininke.  Skaitant buvo išsiaiškinta tokių žodžių kaip tasgatis, striupkė, tūlyd, žardiena, numas, kūlis, žambis, apgautis reikšmės. Su vaikais buvo diskutuojama ir dalinamasi patirtimis, kodėl „melo kojos trumpos“.

Nijolė Pilac, Ligoninės padalinio vyresnioji bibliotekininkė
Nuotraukos autorės ir Inos Orlovskajos