„Giesmė apie Gediminą“. Balys Sruoga

Minint rašytojo Balio Sruogos 125-ąsias gimimo metines Zarasų  Ligoninės bibliotekos bibliotekininkė Zarasų vaikų dienos centro „Draugai“ lankytojus supažindino su autoriumi ir jo kūryba, išskiriant ir pasirenkant garsiam skaitymui poemą „Giesmė apie Gediminą“. Šią poemą trumpai pristatė Vaikų dienos centro „Draugai“ darbuotoja Judita. Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas Balys Sruoga gimė 1896 metais vasario 2 dieną Baibokuose Biržų apskrityje.Be memuarų knygos „Dievų miškas“, lietuvių literatūros klasikas parašė eilėraščių, poemėlių, istorinių dramų, alegorinę pjesę „Aitvaras teisėjas“, parengė „Lietuvių liaudies dainų rinktinę“, išvertė kitų poetų eilėraščių ir dramų.

Poema „Giesmė apie Gediminą“ parašyta 1938 metais. Joje pasakojama apie Vilniaus įkūrimą. Ši poema yra laikoma reikšmingiausiu poetiniu Balio Sruogos kūriniu jaunimui. Pats pirmasis kūrinio variantas buvo parašytas kaip radijo pjesė ir 1937 metais vaidintas radiofone. 1938 metais poema pirmą kartą publikuota kaip atskira knyga, o 1939 metais leidimas pakartotas.
Judita akcentavo, kad poema sukurta remiantis metraščiu iš žinomo padavimo apie Vilniaus įkūrimą ir kad, Balys Sruoga su dideliu patriotiškumu ir pakilimu, prisimenant Lietuvos didingą praeitį, vaizdingai aprašo Gediminą, sapną, kaukiantį vilką, Gedimino pilį, krivį Lizdeiką. Pasiklausę Juditos, vaikai gavo po knygą ir jau patys garsiai skaitė ištraukas iš poemos „Giesmė apie Gediminą“. Popietės dalyviai jau buvo girdėję apie Vilniaus miesto bei Gedimino pilies atsiradimo istoriją. Poema netrumpa, tad vaikai nusprendė ateityje paimti šią knygą į namus ir skaityti kartu su šeimos nariais.
Poemos „Giesmė apie Gediminą“ du leidimai išėjo Čikagoje: 1952 metais ir 1982 metais, o Lietuvoje – Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Ši poema įtraukta į mokyklinę programą ir įdėta į moksleiviams skirtus skaitinius.

 Straipsniui naudota literatūra: www.rubinaitis.lnb.lt

 Nijolė Pilac, Ligoninės padalinio vyresnioji bibliotekininkė

Nuotraukos autorės ir Juditos Padvaiskienės