Dienos citata
Galima neapkęsti blogų žmogaus ypatybių, niekšybės, žiaurumo, dviveidiškumo, bet negalima neapkęsti žmonių.
R. Oldingtonas
Susitikimai, praskaidrinę kasdienybę
Karantinas... Pamokos vyksta nuotoliniu būdu. Visi pasiilgome gyvo bendravimo. Net ir žiema pasidžiaugti, kai šalia nėra draugų, ne taip ir smagu. Ir štai! Iš monitoriaus ekrano tau šypsosi Amerikoje gyvenanti rašytoja ir poetė Evelina Daciūtė. Mokiniams ši rašytoja puikiai pažįstama, nes 2017 metais jos knygelė „Laimė yra lapė“ išrinkta Metų knyga. Šią knygą visi žemesniųjų klasių mokinukai tikrai yra perskaitę ir netgi buvo susitikę su knygos iliustracijų autore Aušra Kiudulaite. Jeigu mūsų pradinuką paklaustų, kas yra lapė, tai atsakymas greičiausiai būtų – tai laimė. Ir atvirkščiai, laimė – tai mama, katinas, lėlė, draugai, sniegas...
Pirmoji interaktyvi rašytojos knyga „Drambliai ėjo į svečius“ 2015 metais net du kartus buvo pripažinta gražiausia metų knyga mažiesiems. Tai ne tik smagi istorija, bet ir žaismingi piešiniai, o vaikai gali pasimokyti ne tik skaityti, bet ir skaičiuoti iki dešimties ir atgal.
Virtualaus susitikimo metu Evelina Daciūtė papasakojo apie save, savo kūrybą. Rudenį žada išleisti knygą „Duobė“. Tai bus knyga apie mergaitę, kuri prarado savo senelį. Į klausimą, kokia knyga yra mylimiausia, rašytoja atsakė filosofiškai: „Knygos kaip vaikai – visus juos myliu“. Pati reikšmingiausia knyga – „Laimė yra lapė“ dėl to, kad ji daugiausiai pasimokė iš tos knygos. Apie šią knygą labai ilgai galvojo, ją brandino. Mokiniams buvo įdomu sužinoti, ar patinka rašyti knygas? Autorė sakė, kad jai iš tikro kurti patinka, nes dabar jos darbas sutampa su hobiu. Jai labai smagu, kai po susitikimo su vaikais sužino, kad rašytoja juos paskatino skaityti ar kurti. Atsisveikindama rašytoja sakė, kad norėtų pamatyti, kokie vaikai yra kūrėjai ir pasiūlė vaikams pagal eilėraštį „Kažkur“ nupiešti savo įsivaizduojamą Kažkuriuką. Sugalvotų, ką jis valgo, kur gyvena, kokią spalvą mėgsta ir kuo jis žavus.
***
Kitas virtualus susitikimas buvo skirtas šiek tiek vyresniems mokiniams. Penktokai ir šeštokai susitiko su profesionalia aktore Sigita Pikturnaite bei dailininke Greta Alice, kurios vedė kūrybinius skaitymus apie Vytautės Žilinskaitės „Robotas ir peteliškė“. Tai „Vaikų žemė“ organizuojama literatūros pažinimo programa vaikams ir paaugliams, skatinanti vaikus domėtis literatūra, ją pamilti bei patirti skaitymo džiaugsmą.
Susitikimą pradėjusi aktorė Sigita Pikturnaitė mokinius supažindino su mokslinės fantastikos literatūros žanru, jos pradininkais Meri Šeli bei Žiuliu Vernu. Pristačiusi žymiausius rašytojų romanus, aktorė diskutavo su mokiniais apie jausmus: „Kokių būna jausmų? Kokiose situacijose ir kodėl patiriame vienokius ar kitokius jausmus? O ar įmanoma išmokti jausti? Ar lengva jausmus reikšti? Kodėl žmogų, kuris nerodo jausmų, kartais vadina robotu?“ Ši tema šiandien skamba kaip niekad aktualiai – juk dirbtinis intelektas, žmogų keičiantys robotai ir visuotinė mašinizacija tampa kasdienybe. Ir mums tokiame pasaulyje reikia mokytis gyventi, nes galbūt ateityje mūsų draugai bus ne tik žmonės, bet ir robotai. Aktorė skaitė lietuvių rašytojos Vytautės Žilinskaitės „Robotas ir peteliškė“, o dailininkė Greta Alice čia pat jį gyvai iliustravo. Prieš vaikų akis gimė nuostabus robotas ir spalvota peteliškė.
Įspūdžiais pasidalino penktokai ir šeštokai:
Dainius Lepiochinas, 5 klasė: „Ši apie ją man labai patiko. Mane sužavėjo robotas Dondonas ir peteliškė Strėlinukė. Gaila, kad tokia liūdna apsakymo pabaiga. Man buvo įdomu išgirsti apie rašytojus Merė Šeli bei Žiulį Verną“.
Aurelijus Dzedulionis, 6 klasė: „Man labai patiko tokia pamoka, nes daug ką sužinojau apie mokslinės fantastikos kūrėjus. Taip pat supratau, kad nors ir nepavyksta kas, vis tiek reikia stengtis. Dėl draugų daug ką galima padaryti. Paskatino susimąstyti apie robotą. Jis iš pradžių bandė pasakyti kitus žodžius peteliškei, bet jam nepavyko, nes buvo užprogramuotas ką sakyti. Bet vėliau pasakė. Buvo labai įdomu klausytis pasakojimo ir matyti iš karto piešiamus vaizdus.“
Justina Petrauskaitė, 6 klasė: „Labai patiko pamoka. Sužinojau, kad Žiulio Verno kai kurios fantazijos išsipildė. Supratau, kad jei nori kažko pasiekti, turi stengtis ir svajoti. Sužinojau naujų dalykų apie mokslinę fantastinę literatūrą, ko dar nežinojau. Susimąstyti paskatino tai, kad ne visados gali kažką padaryti, ko labai nori. Tokios pamokos naudingos, nes padeda daugiau sužinoti.“
Gabija Steponavičiūtė, 6 klasė: „Man ši pamoka labai patiko! Ji buvo įdomi ne tik dėl to, jog su mumis bendravo dailininkė Greta Alice ir aktorė Sigita Pikturnaitė, bet ir todėl, kad sužinojome, kaip gimė mokslinė fantastinė literatūra. Merė Šeli sukūrė pirmąjį mokslinį fantastinį romaną „Frankenšteinas arba šių laikų Prometėjas“. Įdomu tai, kad knyga buvo sukurta susilažinus su draugais. Pamokoje kalbėjome apie ateitį. Bandėme įsivaizduoti, kaip pasaulis atrodys po 50 metų. Sunku taip toli numatyti, nes mokslas dabar tiek toli pažengęs. Per vienerius metus daug kas pasikeičia, o po 50 metų kaip viskas atrodys, tikrai sunku pasakyti. Nedažnai juk mūsų klausia tokių klausimų, o patys tikrai apie tai nemąstom. Man labiausiai patiko ta pamokos dalis, kai aktorė skaitė Vytautės Žilinskaitės pasaką „Robotas ir peteliškė“, o dailininkė Greta Alice tuo pat metu iliustravo pasakojimą. Buvo įdomu stebėti, kaip dailininkė interpretuoja kūrinį. Pamokos pabaigoje kalbėjome apie žmonių jausmus ir kaip mums patiems kartais sunku juos suprasti. Man ši pamoka labai patiko ir, tikiuosi, ateityje tokių pamokų bus daugiau.“
Gabija Velykytė, 6 klasė: „Ši pamoka man labai patiko. Teko pafantazuoti, kas bus ateityje, kaip pasikeis pasaulis po 50 metų. Sužinojau, kas parašė pirmąjį mokslinį fantastinį romaną. Buvo labai įdomu klausytis aktorės skaitomos Vytautės Žilinskaitės pasakos „Robotas ir peteliškė“ ir stebėti tuo pat metu dailininkės piešiamų iliustracijų. Tai padėjo geriau suprasti kūrinį, buvo daug įdomiau klausyti. Pabaigoje kalbėjomės apie jausmus. Bandėm atsakyti į klausimą, kodėl robotas sugedo. Buvo tikrai labai įdomu“.
Toks kūrybinis skaitymas mokiniams suteikė galimybę kūrinį pažinti giliau, atkreipti dėmesį į tam tikras jo dalis, kurias išryškino gyvos iliustracijos. Namų darbams vaikai gavo labai įdomią užduotį – parašyti laišką sau. Norint, kad mokiniai tęstų draugystę su knyga, labai svarbu skaitymo procesą pateikti kūrybiškai, nenuobodžiai, kad skaitomo teksto turinys išlaisvintų skaitytojo vaizduotę, pasitelkiant fantaziją. Šis susitikimas – vienas iš kūrybinio skaitymo būdų, kuris prikaustė vaikų dėmesį ir, tikimės, paskatins dažniau paimti knygą į rankas.
***
Kaip pabėgti nuo įprastos rutinos? – užduoda klausimą lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Dainora Biliūnaitė, - ogi visai paprastai. Tiesiog pasikviesti į svečius kūrybingą asmenybę, kuri sugebėtų savo šiltu bendravimu pavergti visų širdis, sugebėtų uždegti įdomiai veiklai kiekvieną mokinį. Būtent tokią viešnią savo pamokose ir turėjo septintų ir aštuntų klasių mokiniai. Kūrybinio rašymo pamoką vedė rašytoja, trijų prestižinių Lietuvos vaikų literatūros premijų laureatė, literatūros konkursų laimėtoja ir nominantė, tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos IBBY narė, knygų „Šunojaus diena“, „Sutikti eidą“, „Verksnių klubas“ ir „Skiriama Rivai“ autorė, kūrybinio rašymo mokytoja Ilona Ežerinytė.
Susitikimo pradžioje rašytoja pasidalino mintimis apie tai, kas yra kūrybiškumas, ko reikia, norint pradėti rašyti. Pirmiausia, žinoma, reikia noro. Rašyti gali paskatinti net ir paprasčiausios situacijos, tik reikia originaliai mąstyti, atidžiai stebėti aplinką. Sugebėti pastebėti netgi mažiausią smulkmeną. Dar reikia turėti lakią vaizduotę, būti smalsiam, atkakliam. Jeigu jauti malonumą rašydamas ir turi rašyti. Labai svarbus ir bendradarbiavimas – privalai domėtis kitų rašytojų kūryba, daug skaityti, domėtis, apie ką rašo kiti. Juk, anot rašytojos, kuo daugiau skaitai, tuo originaliau rašai. Jeigu nori būti rašytojas, visų pirma turi būti skaitytojas ir stebėtojas. Rašyti yra smagu!
Po tokio pozityvaus nuteikimo, mokiniai gavo smagių užduočių, kurios įrodė, kad kiekvienas gali originaliai mąstyti, turi lakią vaizduotę, yra pastabus, smalsus ir, žinoma, kūrybingas. Tiek bendra kūrybinė užduotis, tiek individualios užduotys buvo atliktos gana kūrybingai. Mokiniai sulaukė daug gražių vertinimų, pagyrimų. O didžiausias įvertinimas – rašytoja pakvietė būti vertintojais jos naujai rašomos knygos.
Ar naudingi tokios kūrybinio rašymo užsiėmimai? Tai įrodo mokinių atsiliepimai :
Augustinas Liorentas, 8 klasė: „Labiausiai man įsiminė tas momentas, kai rašytoja pasakojo apie sąvokas, kurios susijusios su kūrybiškumu. Ko reikia, kad rašymas būtų įdomus. Po to diskutavome apie paprasčiausią dalyką – trikampį. Turėjome į jį įsižiūrėti ir pasakyti, ką matome. O matyti, pasirodo, galima tikrai nemažai. Tai galėjo būti ir laiptai iš šono, ir namo stogas, ir nykštuko kepurė, ir kelio ženklas, ir dar labai daug kitokių dalykų. Kita užduotis – istorijos kūrimas pagal planą. Užduotį atlikome visi kartu. Siūlėme veikėjui vardus, kokios jis profesijos, kokių nuotykių patiria kelionėje ir t.t. Ir, žinoma, laiminga pabaiga. Buvo tikrai smagu! Po šios užduoties laukė sudėtingesnė užduotis. Turėjome išsirinkti skaičių nuo 2 iki 10. Tada rašytoja ekrane parodė skaičiais pažymėtas skirtingų žmonių (vaikų, jaunuolių ir pagyvenusių) fotografijas. Užduotis – sukurti pasakojimą apie pasirinktą veikėją. Su užduotimi susidorojome išties gerai. Išgirdome gana įdomių pasakojimų. Tik dėl laiko stokos, pamokos metu visi nespėjome pasidalinti savo kūrybiniais bandymais.
Manau, kad šiandien išmokome tikrai nemažai: nuo to, kad paprasčiausioje figūroje galima pamatyti daug įvairių dalykų, ir baigiant tuo, jog patys bent jau trumpam tapome tikrais rašytojais, galinčiais sukurti pasakojimą apie žmogų vien iš nuotraukos.“
Markas Jarmalavičius, 8 klasė: „Ši pamoka man labai patiko. Įsitikinau, kad rašytojai iš tikrųjų yra draugiški, mokantys sudominanti rašymu, skaitymu. Nesitikėjau, kad bus tokia įdomi, smagi pamoka. Labai patiko rašytojos bendravimas su mumis. Jaučiausi lyg kalbėdamas su draugu. Tokios pamokos yra labai naudingos. Jų metu gali geriau išmokti kurti istorijas, reikšti savo mintis, nebijoti pasisakyti, lavinti savo kūrybiškumą. Tikrai norėtųsi, kad tokių pamokų būtų dažniau.“
Aivita Malažinskaitė, 8 klasė: „Rašytoja Ilona Ežerinytė, išleidusi daug puikių knygų, šiandieną mums pravedė pamoką apie kūrybinį rašymą. Rašytoja papasakojo apie tai, ką reikia žinoti rašant knygą, ar net norint ją išleisti. Pamokos metu turėjome atlikti pora užduočių, lavinančių mūsų vaizduotę, originalumą bei kūrybiškumą. Tai, anot rašytojos, yra vieni iš svarbesnių dalykų rašant knygą. Mums teko sukurti ir trumpą pasakojimą apie pasirinktos fotografijos žmogų. Rašytoja, išklausiusi pasakojimų, ir pagyrė, ir davė naudingų patarimų, kaip galima būtų įdomiau papasakoti, patarė, pagal kokį planą reikia rašyti. Manau, daug kam patiko tokia veikla. Galbūt ir mūsų klasėje bus tokių mokinių, kuriuos ši rašytoja įkvėps rašyti, kurti.“
Mantė Razmanavičiūtė, 8 klasė: „Rašytojos Ilonos Ežerinytės kūrybinio rašymo pamoka įdomi ir naudinga. Buvo įdomu klausytis patarimų, kaip kurti pasakojimą, istoriją. Pasirodo, kad kurti pasakojimą nėra taip sunku, kaip atrodo, tik reikia laikytis plano.“
Augustė Franckevičiūtė, 8 klasė: „Pamokoje buvo ką veikti! Nereikėjo visą laiką tik klausytis, bet teko ir patiems atlikti įdomių kūrybinių užduočių. Pasimokiau, kaip galima gražiai pabendrauti su visais, kaip atidžiai klausyti bei išsakyti savo nuomonę. Net kilo noras skaityti daugiau knygų.“
Dominykas Baltrūnas, 8 klasė: „Ši pamoka patiko. Supratau, kad galima įvairiau rašyti rašinius. Pasimokiau, kaip galima sukurti pasakojimą vien tik pasižiūrėjus į fotografiją. Manau, kad tokių pamokų reikėtų daugiau, jos keičia požiūrį į rašinio rašymą.“
Tadas Abramavičius, 8 klasė: „Pamoka tikrai patiko. Daug sužinojau apie kūrybą, kaip lavinti kūrybiškumą, kokių savybių reikia, kad įdomiai papasakotum istoriją ar parašytum knygą. Pažintis su įvairiais, įdomiais žmonėmis, nors ir nuotoliniu būdu, yra naudinga. Ko pasimokiau? Pasimokiau, kad nereikia bijoti savęs ar kitų, reikia daryti tai, kas tau patinka. Reikia tik drąsos ir pasitikėjimo savimi. Pamoka tikrai prašviesino niūrią karantino dieną!“
Edgaras Vikravičius, 8 klasė: „Man ši pamoka labai patiko, nes visi galėjome lavinti vaizduotę, išsakyti nuomonę, netgi sukurti trumpą pasakojimą apie burtų keliu kliuvusį personažą. Pasirodo, kad bet kas gali sukurti įdomų pasakojimą, gal net parašyti knygą, tik reikia labai lavinti savo vaizduotę. O vaizduotę laviname skaitydami knygas. Nebūtina būti genijumi, kad parašytum kūrinį. Reikia fantazijos, pasiryžimo, užsispyrimo ir tu gali pradėti rašyti.“
Akvilė Liesytė, 8 klasė: „Man ši pamoka su rašytoja Ilona Ežerinyte patiko, nes sužinojau keletą naujų dalykų ir manau, kad jie man tikrai pravers ateityje, per kūrybinio rašymo pamokas.“
Lina Abramavičiūtė, 7 klasė: „Nekantriai laukiau susitikimo su rašytoja Ilona Ežerinyte, nes esu skaičiusi jos knygas ir jos man patiko. Buvo labai smagu, kad pagaliau galėjau, nors ir nuotoliniu būdu, pabendrauti. Rašytoja, paaiškinusi, kaip ugdomas kūrybingumas, skyrė labai įdomias užduotis. Kiekviena užduotis buvo savaip įdomi, bet labiausiai patiko, kai reikėjo kuo greičiau parašyti palyginimus.“
Greta Grižaitė, 7 klasė: „Man labai patiko „Kūrybinės dirbtuvės“ su rašytoja Ilona Ežerinyte. Iš pradžių rašytoja paaiškino, kaip lavinti vaizduotę, smalsumą, pastabumą ir atkaklumą. Netrukus gavome labai įdomias užduotis: rašyti palyginimus, parašyti, ką matome pavaizduotame piešinėlyje. Kai išsiaiškinome, kaip kuriamas pasakojimas, visi kartu sukūrėme trumpą kūrinėlį. Buvo labai smagu.“
Pijus Ruzgas, 7 klasė: „Susitikimas labai patiko, nes visi galėjome pabūti rašytojais. Beje, ir namų darbams kiekvienas gavome originalią užduotį. Galėtų tokios pamokos vykti dažniau.“
Mantas Lukošiūnas, 7 klasė: „Kiekviena knyga – tai kelionė laimės link,“ – taip sakė susitikime rašytoja Ilona Ežerinytė. Kai taip įdomiai paaiškino, supratau, kad kurti nėra labai sunku. Įdomios užduotys, už kurias skiriami taškai, smagūs klausimai, neįprasta namų darbams užduotis – viskas patiko.“
***
Mes skaitome... Džiugu, kad vaikai randa knygą, bando kurti patys.
Dėkinga lietuvių kalbos ir literatūros mokytojoms Dainorai Biliūnaitei ir Vandai Normantienei, pradinių klasės mokytojai Jolantai Kondrašovienei bei jaunajai žurnalistei Austėjei Bieliūnaitei už bendradarbiavimą.
Bibliotekininkė Rima Survilaitė, Dusetų Kazimiero Būgos biblioteka
Nuotr. Jolantos Kondrašovienės, Dainoros Biliūnaitės