Dienos citata
Galima neapkęsti blogų žmogaus ypatybių, niekšybės, žiaurumo, dviveidiškumo, bet negalima neapkęsti žmonių.
R. Oldingtonas
Susipažinkite su vertingais Zarasų kraštui rašytiniais šaltiniais
Baigiantis 2020-tiems metams Zarasų viešosios bibliotekos kraštotyros fondą papildė vertingi dokumentai iš V. Staniulio knygyno. Zarasų rajono laikraščio „Zarasų kraštas“ komplektus papildė du vertingi numeriai: 1934 m. Nr.28 ir Nr. 48. Liepos 14 dienos Nr. 28 (100 numeryje) aprašomi to meto einamieji klausimai. Pasakojama, kaip gimė ir augo „Zarasų kraštas“, laikraščio redakcinė komisija ir artimieji bendradarbiai. Gruodžio 1 d. Nr. 48 (120) numeris skirtas kalbininkui, profesoriui Kazimierai Būgai, jo mirties dešimtmečiui.
Kraštiečiui filosofui, rašytoji ir poetui Justinui Tumėnui (1881-1946) šiais metais sukanka 140 metų. Fondą papildė knyga „Brandos kursai:1922-1932 dešimtmečio sukaktuves minint“, išleista 1932 m., kurioje pasakojama apie brandos kursų įkūrėją ir direktorių dr. Justiną Tumėną ir jo veiklą. Sudarytojas –Juozas Gruodys. Just. Tumėnas – vienas iš daugelio jau primirštų žmonių, kurių pastangomis nepriklausoma Lietuva per keliolika prieškario metų pasiekė kaip niekada įspūdingos pažangos. 1922 metais Kaune savo lėšomis įsteigė suaugusiųjų mokymui skirtus kursus. Jie sėkmingai veikė iki 1935 m., kai tautininkų valdžia nutarė, jog reformuotoje Lietuvos švietimo sistemoje to nebereikia, ir dr. J. Tumėno brandos kursai buvo uždaryti.
Gautos poeto, rašytojo, didaktinių kūrinių autoriaus Justino Tumėno eilėraščių knygos: „Petras Gandas“ (1935) ir „Įspūdžiai“ (1938), išleistos Kaune. Justino Tumėno palikti eilėraščiai pasižymi turtinga lietuvių kalba, puikiais, gyvais gamtos vaizdais, gilia tėvynės meile.
Kraštotyros fonde surasite Pliaterių (vok. Plater, Plaeter) – Lietuvos dvarininkų giminės, turinčios grafų titulą ir atskirą herbą – kelias herbų piešinių XIX a. kopijas (Autorius Johan von Radetzky). Po piešiniais parašyta „Von dem Broel genannt Plater“ (Broel, pramintas Plater). Kas yra šis Pliateris? Ar šie piešiniai tik siūlymai, ar įteisinti herbai? Yra ko patyrinėti.
Ši giminė kilusi iš Šveicarijos Broel apylinkių ir Vestfalijos (Vokietija), kur 1180 m. pirmąkart paminėtas Humpertus von dem Broel genannt Plaeter (Broel, pramintas Plater), laikomas visų Pliaterių protėviu. Livonijoje šios giminės atstovai įsikūrė XIII a. Jų proprosenelis buvo Livonijos ordino riteris Hereboldas Pliateris (von dem Broele gennant Plater). Vėliau susiformavo dvi pagrindinės šakos Broel Plater ir Zyberg Plater. Į Lietuvą Pliateriai atėjo per Livoniją. Pliaterių herbas – aukso spalvos skydas, per kurį skersai eina raudonos juostos.
Gautoje Kazimiero Būgos (1879–1924) knygoje „Baltica“, išleistoje Varšuvoje (Bаршава: типография Варшавского учебного округа) 1911 metais, rasite žodžių etimologijų duomenis lietuvių kalbos etimologijų žodynui. K. Būga išaiškino ir chronologizavo seniausius lietuvių ir kitų baltų kalbų skolinius iš slavų ir germanų kalbų
Kraštiečio poeto vertėjo Jono Jakšto, kuris šiemet švenčia 80-tį, eilėraščių knyga „Žalsvieji žirginiai“ (1960) – tai pirmas jauno poeto Jono Jakšto eilėraščių rinkinys. Rinkinyje persipina aktuali visuomeninė tematika, nuotaikingi gimtosios žemės peizažai.
Parengė Vida Mikštienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliografė kraštotyrai