Dienos citata
Galima neapkęsti blogų žmogaus ypatybių, niekšybės, žiaurumo, dviveidiškumo, bet negalima neapkęsti žmonių.
R. Oldingtonas
Marija Gimbutienė – neolito ir bronzos amžiaus tyrėja
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. sausio 23 d. sukanka 100 metų, kai gimė lietuvių archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtoja Marija Gimbutienė, 2021-uosius paskelbė Marijos Gimbutienės metais. Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo Mokslo šakų skyriuje yra parengta spaudinių paroda, skirta archeologės ir antropologės, archeomitologijos pradininkės gimimo jubiliejui paminėti.
Marija Gimbutienė gimė 1921 m. to meto garsių gydytojų ir visuomenininkų Veronikos ir Danieliaus Alseikų šeimoje Vilniuje, vėliau su tėvais persikėlė gyventi į Kauną. 1938 metais baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją ir šiame mieste studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitariniame fakultete. Čia studijavo lituanistiką, tautotyrą, archeologiją.
Antrojo pasaulinio karo metais M. Gimbutienė pasitraukė į vakarus. 1946 metais Tiubingeno universitete apgynė filosofijos daktaro disertaciją. 1949 m. mokslininkė išvyko į JAV ir pradėjo dirbti Harvardo universiteto muziejuje, vėliau tapo šio universiteto moksline bendradarbe. Nuo 1963 m. – Kalifornijos universiteto profesorė. Laisvai kalbėjo septyniomis, skaitė – bene dvidešimčia kalbų, vadovavo archeologiniams paminklų kasinėjimams, bendradarbiavo su įvairiais archeologiniais leidiniais, enciklopedijomis. Svarbiausioji tyrimų sritis – postpaleolitinė Europa. 1975 m. Kalifornijos universitete M. Gimbutienei buvo suteiktas garbės profesorės vardas, 1993 m. – VU garbės daktarės.
1994 metais Marija Gimbutienė mirė Los Andžele (JAV). Vykdant paskutinę valią jos palaikai pervežti į Lietuvą, palaidota Petrašiūnų kapinėse šalia motinos. Antkapinį paminklą sukūrė skulptorius Vladas Vildžiūnas.
Mokslininkė yra parašiusi daugiau kaip 20 knygų. Jos išverstos į daugelį kalbų. Lietuvių kalba išleistos šios M. Gimbutienės knygos: „Baltai priešistoriniais laikais: etnogenezė, materialinė kultūra ir mitologija“, „Senoji Europa“ , „Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene“, „Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai“.
Visas šias knygas rasite parodoje.
Baltai priešistoriniais laikais, Knygos viršelio dailininkas ir meninis red. I Zabucas
Knygos viršelio iliustratorius Algimantas Švažas
Senoji Europa, Viršelio dailininkai Marija Ladigaitė ir Kunonas Vildžiūnas
Parengė Lidija Kiseliova, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliotekininkė
Zarasų viešoji biblioteka, 2021 sausio mėn. 13 diena