Pasibaigus savanorystės veiklai

Zarasų viešojoje bibliotekoje šešių mėnesių savanorystės programą pabaigė dvi savanorės Silvija Borisevičiūtė ir Ieva Navickaitė. Savanorės mokosi Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje. Pasirinkusios Jaunimo savanorišką tarnybą, gimnazistės savanoriavo kiekvieną mėnesį po 40 val.

Savanoriška veikla kelia ir nemažai iššūkių, bet kartu ugdo atsakomybės jausmą, savarankiškumą, moko įveikti sunkumus. Baigiantis savanoriškos veiklos laikotarpiui, paklausėme pačių savanorių, ką mano apie šį laikotarpį ir išmokymus.

Kas tau yra savanoriška veikla?

Silvija: Man savanoriška veikla yra pagalba.
Ieva: Man savanoriška veikla visų pirma tikriausiai yra nauja patirtis. Savanorystė man suteikė progą susipažinti su nauja vieta, nauju kolektyvu, davė galimybę išbandyti save naujose, dar netyrinėtose veiklose. Šie šeši mėnesiai buvo puiki proga pažinti ne tik Zarasų viešosios bibliotekos bendruomenę, erdves bei veiklas, tačiau buvo puiki galimybė pažinti ir save –pamatyti sritis, kuriose man sekasi puikiai, ir dalykus, kurie man dar neįveikiami. Tai gi man savanoriška veikla yra naujų pažinčių, darbų ir gebėjimų atradimas.

Kaip suvokei biblioteką prieš savanorystę ir jai baigiantis?

Silvija: Prieš savanorystę biblioteką supratau kaip nelabai ypatingą ar įdomią vietą, tačiau po savanorystės galiu pasakyti, kad veiklų, renginių, užsiėmimų, čia yra apstu ir tikrai verta lankytis kuo dažniau.
Ieva: 6 mėnesiai Zarasų viešojoje bibliotekoje pakeitė mano nuomonę apie šią vietą. Aš visada žinojau, kad biblioteka tikrai yra labai graži erdvė, kurioje galima aplankyti parodas, pasiskolinti knygą ar išgerti kavos besimėgaujant gražiais Zarasų vaizdais. Tačiau prieš savanorystę aš tikrai nemačiau visų galimybių, kurias biblioteka gali suteikti užėjusiam vaikui, paaugliui ar suaugusiui. Pradėjus čia savanoriauti aš pamačiau, kiek daug čia gali rasti bet kas – nuo mokinio iki senjoro. Tereikia mokėti pasinaudoti tuo, ką duoda ši vieta. Ateidama čia beveik kiekvieną dieną po pamokų pamačiau kokie nuostabūs žmonės čia dirba, kiek daug pastangų jie atiduoda, kad ši vieta būtų patraukli ir mėgstama visų. Todėl savanorystė man tik dar labiau praplėtė akis ir parodė, kokią nuostabią vietą turi Zarasai !

Ko palinkėtum būsimam savanoriui?

Silvija: Būsimam savanoriui palinkėčiau nebijoti ir netingėti prašyti naujų užduočių, nes kiekvienas darbas yra savaip įdomus. O jį atlikus savanorystės pabaigoje gali išsinešti daug patirties, padėsiančios ateityje.
Ieva: Būsimam savanoriui noriu palinkėti iš šių šešių mėnesių pasiimti viską, ką jie tik gali duoti. Savanorystė gali suteikti tikrai labai daug, tačiau pastangų reikia įdėti ir pačiam savanoriui. Be jo noro ir užsidegimo ši nuostabi galimybė gali tiesiog praslysti pro pirštus. Todėl būsimam savanoriui linkiu į šį laikotarpį žiūrėti su dideliu noru ir užsidegusiomis akimis !

Dėkojame jaunimo asociacijos „Tau penki“ vadovui Rokui Bėliakui ir savanorių mentorei Rimutei Morozovienei už gražų bendradarbiavimą! O savanorėms linkime didelės sėkmės! Įvykdžiusios visas sąlygas, jos gaus pažymėjimus, suteikiančius 0,25 stojamojo balo pripažinimą.

Parengė Jolanta Lementauskienė, savanorių kuratorė.