Skaitmeninami unikalūs rankraščiai. Kunigas Alfonsas Kadžius

Zarasų viešosios bibliotekos kraštotyros fonde saugomas unikalus mūsų kraštiečio kunigo Alfonso Kadžiaus (1910-1999) rankraštis „Turizmas namie“. Šiais metais Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka suskaitmenino II jo tomą iš septynių. Informacija talpinama skiltyje http://skaitmeninimas.zvb.lt.

Alfonsas Kadžius, sūnus Kazimiero, gimė 1910 m. sausio 6 dieną Pelyšių kaime, Anykščių rajone. Augo su broliu Kazimieru Kadžiu, laisvės gynėju ir politiniu kaliniu, seserimis Zane Kadžiute, tremtine, Brone ir Kaze Kadziutėmis vienuolėmis. Mokėsi Pelyšių ir Subačiaus pradžios mokyklose, 1929 metais baigė Panevėžio gimnaziją, o 1934 m. baigė Kauno kunigų seminariją. 1934 m. gegužės 26 d. Kauno arkikatedroje Alfonsas Kadžius buvo įšventintas kunigu.

Per ilgą (65 metų) kunigystę Alfonsas Kadžius dirbo Naujamiestyje, Saločiuose, Tauragnuose, Gružiuose, Anciškyje, Šiluose, Linkuvoje. Dirbbdamas Grūžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje, Pasvalio rajone Klebonas Alfonsas Kadžius 1949 m. rugsėjo 4 d. suimtas. Apkaltinamas antisovietine veikla, partizanų rėmimu. Kalintas Vilniuje. Ypatinguoju pasitarimu 1949 m. gruodžio 10 d. nuteistas 25 metams lagerio. Išvežtas į Rečlagas (Komija), 1956 m. į Dubravlagas (Mordovija), paleistas 1956 m. 
Sunkiai dirbęs Vorkutos anglių kasykloje, jis patyrė didelių dvasinių bei fizinių kančių. Grįžo su palaužta sveikata, tad porą kartų turėjo nutraukti kunigystę ir gydytis. 1957–1958 m. porą mėnesių administravo Dabužių (Anykščių r.) Kristaus Žengimo į dangų parapiją, vėliau nuo 1958 m. sausio buvo Vadaktėlių (Panevėžio r.) Šv. Jono Nepomuko parapijos klebonas. Ten jis pats išdažė bažnyčią. Dėl nepalankumo sovietinei tvarkai nuo 1964 m. lapkričio 30 d. iki 1965 m. gruodžio 25 d. iš A. Kadžiaus buvo atimtas dvasininko pažymėjimas ir jam neleidžiama eiti kunigo pareigų.
1973 lapkričio 1 d. iš Aleksandravėlės Šv. Pranciškaus Serafiškojo parapijos perkeliamas Imbrado Nukryžiuotojo Jėzaus parapiją klebonu (Zarasų r.). Nuo 1974 m. A. Kadžius perkeliamas į Avilių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijos klebonu.

Atsidūręs šioje Avilių špitolėje kunigas atgavo sveikatą. Jo rūpesčiu prof. Elena Šmigelskaitė restauravo du bažnyčios paveikslus, buvo suremontuoti vargonai, padidinta estrada chorui, bažnyčios viduje į sienas įvertos 3 geležinės templės, nudažyta bažnyčia, varpinė ir špitolės fasadai. 1984 m. paminėtas Alfonso Kadžiaus kunigystės 50-metis.
Nors patyrė skaudžių likimo išbandymų, jis iki gilios senatvės išlaikė pavydėtiną darbštumą. Tai buvo ne vien griežto asketinio gyvenimo kunigas, bet ir labai kruopštus ir pedantiškas žmogus, registruojantis visus įdomesnius gyvenimo momentus.
Patirti išgyvenimai turėjo įtakos A. Kadžio uždaro būdo susiformavimui. Kunigas nemėgo viešumos, ramybę ir džiaugsmą rasdavo knygose. Jo asmeninėje bibliotekoje buvo keli tūkstančiai vertingų knygų leidinių. A. Kadžius gerai mokėjo kelias užsienio kalbas, tarp jų gerai žinojo lotynų bei graikų kalbas. Jis nuolat triūsė savo bibliotekoje, versdamas į lietuvių kalbą vertingesnius leidinius, rašydamas savo atsiminimus bei pastebėjimus. Domėjęsis ir katalogavęs augalus ir jų retas rūšis. Jo pastangomis buvo surinkti Avilių ežero ir jo pakrantės vietovių vietovardžiai. Rinko medžiagą apie Avilių ir aplinkinių kaimų tautosaką ir istoriją. Fiksuodamas žmonių prisiminimus. A. Kadžius apklausė ir surašė liudijimus žmonių, kurie buvo patyrę įvairių malonių, kai meldėsi Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo 1967 m. birželio 30 d. prie Ilgio ežero vietoje ir vartojo jo vandenį. Jis gerai pažinojo Avilių apylinkes, mėgo ir aprašė gamtą, taip pat užrašė savo prisiminimus. Paliko septynių tomų rankraštinį dienoraštį, kuriame visas kunigo, poligloto, mąstytojo, poeto tyrinėtojo gyvenimas.

Ištrauka: „Kalvos papėdė, nusmaigstyta akmenimis, siūlo lankytojui ieškoti tam tikro atstumų periodiškumo, savotiškų senovės namų, pagal kurias galima būtų atsekti užkeiktus lobius, pakerėtas slėptuves, požeminius tunelius, kuriuos belieka užpelenguoti, arba Šifruoti pagal judintas bei išpiltas šonan žeme. Gal kalvos gelmėse slypi koks didžiojo kunigaikščio sarkofagas, kurį išvydus mums akys iš kaktos iššoktų labiau negu nuo paparčio žiedo. Beje kur ilsisi karalius Mindaugas?
Si sala prieš tūkstantį metų buvo nemažiau žavi ir įdomi, kaip šiandien... Po ją reikia vaikščioti tyliai susimasčius, kaip po kokią užburtą šventovę, ir įsiklausyti, kokios paslaptys dunda gilioje jos krūtinėje. Reikia istoriko ir poeto ausies, tokio kaip Maironio“ .  Autorius aprašo apie Avilio ežere esančią „Ilgio salą“ (1976 m. liepos 9 d.)

Gyvenimas jį išmokė būti atsargiu, tad ne kiekvienam buvo leista įsibrauti į jo sielos erdves, tik nedaugeliui buvo lemta patirti jo turtingos dvasios grožį. Amžininkų atsiminimuose išliko kaip griežto asketiško gyvenimo kunigas. Mirė 1999 m. gruodžio 26 dieną Aviliuose. Palaidotas Gudelių kaimo kapinėse Zarasų rajone.

Zarasų savivaldybės viešosios bibliotekos skaitykloje galima paskaityti suskaitmenintus rankraščius: Zarasų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai – Antano Kartano (Alfonsas Kadžius) „Turizmas namie“ I dalį (571vaizdus) II dalį (652 vaizdus).

Panaudotos literatūros sąrašas:
Avilių istorija.- 2003, p. 103-104.
Pašauktas mylėti artimą.- 2001, p. 203-204.
M. Usonis / Alfonsas Kazimieras Kadžius // Zarasų kraštas. – 2000, sausio 28, p.2
Gražina Kadžytė / Žmogui išėjus, darbai pasilieka // Gimtinė.- 2000, kovo 1-31, p.2.
Mindaugas Jurevičius / Alfonsas Kazimieras Kadžius (1910 01 06-1999 12 25) [nekrologas] // Zarasų kraštas.- 2000, saus. 28, p. 2