Lietuvių teatro aktorei, poetei, vertėjai, dramaturgei Elenai Petrauskienei–Žalinkevičaitei - 120

Zarasų rajone Jurgio Žalinkevičiaus, išeivio nuo Biržų valsčiaus ir Paulinos Buračinskaitės šeimoje Padustėlio kaime, Dusetų valsčiuje, Zarasų rajone gimė Elena 1900 m. rugsėjo 23 d. ir Eugenija 1905 m. gruodžio 27 d. (Sankt Peterburge).

Abi mergaitės gyveno ir mokėsi Sankt Peterburge iki tėvelio mirties. Žalinkevičių šeima nebuvo pasiturinti - tėvas dirbo gamykloje, motina mergaičių prieglaudoje. Rašyti Elena Žalinkevičaitė pradėjo anksti. Nuo vienuolikos metų rašė rusiškai, nuo aštuoniolikos – lietuviškai. Elena Žalinkevičaitė Sankt Peterburge baigė gimnaziją ir pradėjo studijuoti aukštąjį mokslą Odesoje. Susipažino su leitenantu Leonu Lesevičiumi ir 1918 m. už jo ištekėjo. 1919 m. Paulina Žalinkevičienė su dukromis grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune. Elenai Žalinkevičaitei-Lesevičienei gimė sūnus Leonas.
Elena ir Eugenija Kaune lankė Petrovo baleto studiją, Elena 1920–1922 m. mokėsi privačioje Antano Sutkaus vaidybos mokykloje ir muzikos mokykloje mokėsi dainavimo. Nuo 1920 m. iki 1922 m. – Vilkolakio teatro ir Tautos teatro aktorė. Nuo 1922 m. – Valstybės teatro aktorė. Apie jos vaidmenis buvo rašoma: „Scenoje Elena Žalinkevičaitė pasireiškė kaip mokyklos charakterinė aktorė. Šiame žanre ji buvo spalvinga, patraukli gerai valdanti vaidmenų techniką“ (Lietuvių enciklopedija.- Bostonas. T. 22, p. 399).
Žymesni teatro vaidmenys: Eglė (Šašūnė), Marija Stuart (to paties vardo Šilerio veikale) ir Luiza (Klastoje ir meilėje), P. Vaičiūno veikaluose, Storaitienė St. Santvaro Žvejuose, Onytė (A. Fromo Gužučio Ponas ir mužikai, 1922), Klodina (Molière’o Žoržas Dandenas, arba Sugėdintas vyras, 1923), Abigailė (E. Scribe’o Stiklas vandens, 1926), Konsuela (L. Andrejevo Tas, kuriam antausius skaldo), Vincukas (V. Krėvės Likimo keliais), Eglė (Šarūnas, pagal V. Krėvę, 1929), Olivija (W. Shakespeare’o Dvyliktoji naktis, 1933), Keraitienė (K. Binkio Atžalynas), Polina (A. Ostrovskio Pelninga vieta, 1938), Christina Padera (N. Virtos Pasmerktųjų sąmokslas, 1949). Valstybinio, teatro scenoje jaunimui pastatė Raudonąją kepuraitę ir Batuotą katiną (1935).  Vaidyba plataus diapazono, emocinga, plastiška.

Literatūrinį darbą pradėjo dirbti versdama į lietuvių kalbą operų libretus: Mussorgskio Borisą Godunovą, G. Verdi Kaukių balių, Meyerberio Hugenotus, Čaikovskio Pikų damą, Wolf – Ferrari Madonos brangenybes ir kt. Pirmąsias savo eiles spausdino Skaitymuose, vėliau Židiny, Vaire ir kt. 1930 m. pasirodė jos vienintelis lyrikos rinkinys „Eskizai“. Poeziją pasirašydavo Alės Sidabraitės slapyvardžiu.

1928 metais Elena Žalinkevičaitė antrą kartą ištekėjo už pasaulinio garso dainininko Kipro Petrausko (1885-1968). Artėjant sovietinei kariuomenei, 1944 m. Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienė su sesers Eugenijos Jonuškienės šeima pasitraukė į Vokietiją, dirbo Augsburgo lietuvių dramos kolektyve, spausdino eilėraščius tremties periodikoje, paruošė keletą vaidinimų stovyklos jaunimui.

1948 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1948 m. Kauno muzikinio teatro aktorė, 1950–1952 m. Liaudies dainų ir šokių ansamblio pranešėja, 1956–1957 m. LTSR valstybinio akademinio dramos teatro aktorė, režisierė. Atliko daug įvairių vaidmenų, inscenizavo ir pastatė pjesių vaikams, režisavo spektaklius vaikams ir jaunimui, kūrė radijo vaidinimus. Išvertė dramų, operų libretų. Paskelbė atsiminimų apie teatrą, parengė spaudai Kipro Petrausko atsiminimų.

Nuo 1950 m. su šeima gyveno Vilniuje. Užaugino Leoną, dukras Guodą (1929-1993) ir Aušrą, įsūnijo Marių Juozą. Antrojo pasaulinio karo metais Kipras ir Elena Petrauskai priglaudė ir užaugino žydaitę Danutę Pomerancaitę. Už žydų gelbėjimą K. ir E. Petrauskai (po mirties) buvo apdovanoti.

2017 m. sukurtas dokumentinis filmas „Seserys“ – pasakojimas apie kilnius, pasiaukojančius žmones, išskirtines asmenybes – aktorę Eleną Žalinkevičaitę-Petrauskienę, jos vyrą, operos dainininką Kiprą Petrauską, pirmąjį D. Pomerancaitės ir jos pusseserės Rūtos Lopianskaitės gelbėtoją Balį Simanavičių. Juosta filmuota autentiškose Kauno ir Vilniaus vietose. Filmavime dalyvavo Bostono universiteto menų kolegijos profesorė Danutė Pomerancaitė-Mazurkevič ir Kipro Petrausko dukra Aušra Petrauskaitė. Seserys – A. Petrauskaitė ir D. Pomerancaitė-Mazurkevič pasakoja, kaip Danutė atsirado Kipro ir Elenos Petrauskų šeimoje, prisimena kartu praleistus metus, nepaprastą Elenos Žalinkevičaitės-Petrauskienės įtaigą ją supantiems žmonėms ir visam Danutės gyvenimui. Filme atsiskleidžia turtingas, įvairialypis prieškario Kauno muzikinis gyvenimas, taip pat karo audros išblaškytų Pomerancų ir Petrauskų šeimų likimai. Filmo autorės – režisierė Lilija Kopač ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja. Pasak D. Selčinskajos, „Seserys“ kalba apie jaudinamas žmogiškumo apraiškas Holokausto metu ir žmones, kurių atminimas brangus daugeliui Lietuvos žmonių.

Apdovanota Lietuvos respublikos „Žūvančiųjų gelbėjimo“ kryžiumi (1993) ir Jeruzalėje įsteigtu Tautų teisuolio medaliu (1999).
Mirė Elena Žalinkevičiatė-Petrauskiene 1986 m. gegužės 23 d. Vilniuje, palaidota Rasų kapinėse.

 Panaudotos literatūros sąrašas:

Žalinkevičaitė-Petrauskienė Elena // Lietuvių enciklopedija. – T. 22. – Boston. – 1960. – P. 399.
Žalinkevičaitė-Petrauskienė Elena // Lietuvių literatūros enciklopedija. - Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001. – P. 556.
Aukštyn // Moterų kūrybos almanachas. – 1930.– P. 177-184.
Irena Aleksaitė. Be grimo. – 2004, – P. 169-199.
Padustėlis // Svaitutėlės čiurlenimas. – 2001. – P. 92 -185.

Tyliai šlamėjo senos liepos / Senam paniurusiam sode,  / Ir krito lapai jau pageltę... /  Ėjau taku, tylėt paliepus  / Nu savo širdžiai, / kur mane Kamavo  / ne per mano kaltę. Alė Sidabraitė.Elena Žalinkevičaitė. Nuotr. iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus XX a. I ketv.Elena Žalinkevičaitė. Vanda Petro Vaičiūno pjesėje Tuščios pastangos, 1926 metų kovo 17 d. Valstybės teatrasElena Žalinkevičaitė PetrauskienėKipras ir Elena Petrauskai Birštone 1939 m.

  Parengė Vida Mikštienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliografė kraštotyrai