Susitikimas su skaitomiausių knygų autorėmis

Saulėtą rugsėjo 1-osios vakarą į Zarasų viešąją biblioteką rinkosi literatūrinio žodžio gerbėjai. Čia vyko susitikimas su 2019 metų Lietuvos bibliotekose skaitomiausių lietuvių literatūros knygų autorėmis - prozininke, vertėja Irena Buivydaite- Kupčinskiene ir rašytoja, prozininke, istorinių romanų autore Gina Viliūne. Šias charizmatiškas prozininkes pristatė ir per jų kūrybą vedė zarasietė, gidė Irena Baliulė.

Kaip jaučiatės būdamos populiarios rašytojos, kaip suprantate populiarumą ir kaip vertinate savo knygas populiarių kūrinių kontekste?

Prozininkė, vertėja Irena Buivydaitė
Populiarumas didelė našta, todėl kad vienais metais esi dešimtuko viršuje, o kitais – virpuliukas, abejonės, o jeigu nukrisi, jeigu nebeskaitys. Aišku supranti, kad negali visą laiką būti populiariausia. Atsiranda nauji veidai ir vardai ir naujos knygos. Tai natūralu. Aišku, malonu kai esi tame dešimtuke. Aš rašau gyvenimiškas istorijas – taip, kaip gyvenime. Ir jas aš noriu baigti optimistiškai. Man pačiai patinka skaityti tokias knygas kurios baigiasi optimistiškai. Manau, daugelis nori būtent tokių knygų , su laiminga pabaiga. Žmonės skaitydami knygas dažnai susitapatina, galvoja kad čia būtent apie juos ar jų pažįstamus. Niekada nerašau apie konkretų žmogų.

Prozininkė, istorinių romanų autorė Gina Viliūnė
Nejaučiu populiarumo. Man užtenka grįžti namo kur esi mama, žmona dar kažkur darbuotoja ir ten nieks neskaičiuoja kiek tų tavo knygų nupirko ar nenupirko. Kad knygos įeina į skaitomiausių knygų dešimtuką tikrai džiugina, bet ne dėl to kad aš esu kažkaip vertinama, bet dėl to kad žmonės domisi istorija, praeitimi. Manau skaitant tokias knygas yra lengviau kažką sužinoti, bet linkiu nepamiršti kad romanai yra romanai ir kažkokius dalykus, kurie kelia abejonių visada galima pasitikslinti kituose šaltiniuose.

Koks buvo jūsų kelias į literatūrą? Iš kur literatūrinės patirtys?

Prozininkė, vertėja Irena Buivydaitė

Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, knygynus užtvindė verstiniai meilės romanai. Vienas pirmųjų išleistas ir lietuvės autorės, pasirašiusios Elenos de Strozzi pavarde, meilės romanas. Elena – mano teta. Kai pamačiau tetos romaną, pagalvojau, o gal ir mano sąsiuviniai ką nors sudomintų? Juk ir aš turiu tiek prirašiusi.. Tetos paskatinta išsitraukiau savo sąsiuvinius, išspausdinau mašinėle ir nuvežiau į „Alma littera“ leidyklą. Po poros savaičių gavau atsakymą, jog leidyklą rankraštis sudomino – džiaugsmui nebuvo galo. Taip viskas ir prasidėjo. O pasisakiusi, kad esu anglų kalbos specialistė ir noriu pabandyti versti romanus, gavau ir vertimų. Esu išvertusi virš keturiasdešimt užsienio autorių knygų.

Prozininkė, istorinių romanų autorė Gina Viliūnė

Iš kur rašymo patirtys, tikrai nežinau. Niekada nesu buvusi jokiuose rašymo kursuose. Aš pati rašyti mokiausi iš perskaitytų kitų rašytojų knygų. Esu vilnietė, nors nežinau, ar galėčiau save ja vadinti, nes žymi prozininkė Kristina Sabaliauskaitė yra pasakiusi , kad vilniečiu save gali vadinti tik trečios eilės palikuonys. Aš tokia nesu, bet tėveliai po karo atvažiavo mokytis ir dirbti į Vilnių ir aš gimiau Vilniuje. Vilnius man yra pats nuostabiausias miestas. Nors daug keliauju, bet visada yra smagu sugrįžti. (G. Viliūnė yra profesionali Vilniaus gidė, rašo straipsnius žurnalams „Iliustruotoji istorija“, „Legendos“, yra knygos „Vilniaus šventovė“ bendraautorė). Man visą laiką norėjosi pasidalinti tuo ką žinau. Ir gidauti dėl to pradėjau, kad žinojau daug įdomių dalykų. Pradžioje visa tai pasakojau ekskursijose, bet supratau, kad per knygas galiu papasakoti didesniam žmonių skaičiui – pradėjau rašyti, o užuomazga buvo straipsniai.

Koks jūsų rašymo žanras?

Irena Buivydaitė

Savąsias knygas mielia linkusi vadinti ne meilės, o šeimyniniais romanais. Meilės romano struktūrą taikliai apibūdino mano teta Elena de Strozzi. Meilės romanai rašomi pagal panašią schemą: jis turtingas, ji neturtinga. Herojai iš pradžių pykstasi, vėliau įsimyli, bet neprisipažįsta. Ir viską vainikuoja laimingas finalas. Mano romanuose – gyvenimas, o meilė – neatsiejama jo dalis. Rašau apie moters kasdienybę, lūkesčius, troškimus, vyro ir moters, tėvų ir vaikų, brolių ir seserų, draugystę, išdavystę, gimimą ir mirtį, pastangas pakilti, kai, rodos, taip kruopščiai kurtas pasaulis subyrėjo į šipulius. Kai mano gyvenime atsirado anūkų, tuomet ir romanuose atsirado anūkų – pasakojimas dabar sukasi ne tik apie jaunus žmones, bet ir apie kelias kartas. Patinka rašyti dialogą, vidinį monologą.

Gina Viliūnė

Istoriniai romanai – tai galimybė keliauti laiku ir pamatyti tas pačias, pažįstamas vietas kitoje epochoje, sutikti vadovėliuose aprašytas asmenybes, pasigilinti, kodėl atsitiko vieni ar kiti įvykiai. Istorija nėra pelėsiais dvelkianti vadovėlinė išmintis, tai gyvastis, nuolat vykstanti, nes mes ir dabar kuriame istoriją, o prieš kelis dešimtmečius ar šimtmečius ją kūrė mūsų protėviai.

Kokie jūsų planai?

Prozininkė, vertėja Irena Buivydaitė

Skaitytojus greitu laiku pradžiugins naujas romanas „Mėnesiena ir tu“, kuris jau yra kompiuteryje, tik prie jo dar reikia padirbėti

.Prozininkė, istorinių romanų autorė Gina Viliūnė

Prieš savaitę išsiunčiau leidyklai rankraštį ir gavau teigiamą atsakymą, todėl jau iki Šv. Kalėdų turėtų pasirodyti naujas istorinis detektyvas „Budelio mokinys“.

Vakaro pabaigoje skaitytojai galėjo įsigyti prozininkės Irenos Buivydaitės knygų, gauti autografus, bei betarpiškai pabendrauti su populiariausiomis prozininkėmis.

Saulė Pelekienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Daugiau renginio akimirkų bibliotekos Facebook puslapyje