Edukacinis užsiėmimas „(Ne)bijau varlės"

Bet - iš baimės nors drebu,/ Šiaip jau varlę aš gerbiu, - / Į mane kai pasižiūri, / Aš matau, kad proto turi. / J. Erlickas /. Varlių dydžiai yra labai skirtingi. Jie siekia nuo 8 mm iki 32 cm. Odos spalva taip pat įvairi. Tai gali būti žalia, ruda, raudona, mėlyna, geltona, violetinė, dėmėta, dryžuota.

Varlių akys unikalios - jos stumiamos į priekį ir vienu metu gali pamatyti, kas vyksta priekyje, viršuje ir šone. Požiūris į šiuos varliagyvius yra labai skirtingas. Daugelis žmonių, tame tarpe ir vaikai, juos laiko nepatraukliais ir pavojingais, tačiau kai kurie mielai juos laiko namuose. Nuo seniausių laikų varlės tapo mitologiniais ir literatūriniais veikėjais.

Su vaikų dienos centru „Draugai‘‘ bei darbuotojomis parke buvo skaitomi eilėraščiai iš Juozo Erlicko knygos ,,Bijau varlės‘‘, o pats knygos pavadinimas vaikus kvietė į pokalbį. Vieni sakė, kad ji yra nemaloni akiai, o kitiems ji nebaisi – rankose esą laikę... Dažniausiai matyta varlė buvo rudos ir žalios spalvos.

Svarbiausia tai, kad poetas neaprašė eilėraštyje kokios spalvos yra ta varlė. Simona internete rado informacijos apie jas ir papasakojo dalyvaujantiems vaikams. Visiems buvo nesunku nuspalvinti varles popieriaus lape, o vėliau nupiešti jas su kreidomis ant asfalto. Gavosi vasariški – žaismingi  ir linksmi – vaikų piešiniai. Jie dabar galėjo savaip įsivaizduoti kokios spalvos varlė aprašoma J. Erlicko eilėraštyje.

Bibliotekininkė kvietė toliau dalyvauti akcijoje ,,Vasara su knyga‘‘ ir įveikti skaitymo iššūkį, kuriame siūloma rinktis eiliuotą knygą (Juozas Erlickas ,,Bijau varlės‘‘).

Nijolė Pilac, Ligoninės padalinio vyresnioji bibliotekininkė