„Gyvenimo gramatika“. Gegužės 31 dieną sukako 175 metai, kai gimė rašytoja Žemaitė

Lietuvių rašytojos, publicistės, visuomenės veikėjos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės Žemaitės 175-osioms gimimo metinėms Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta spaudinių paroda.

Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė Žemaitė gimė 1845 m. smulkiųjų bajorų šeimoje Bukantiškės palivarke (dabar Plungės r.). Buvo imli mokslui, namuose išmokusi skaityti ir rašyti lenkiškai, skaityti lietuviškai ir šiek tiek rusiškai. Vienuolikmetę tėvai išleido mokytis į Šėmų dvarą (dabar Telšių r.) pas dėdienę, kurios vyriausioji duktė, baigusi Vilniuje mergaičių pensioną (privačią vidurinę mokyklą), dirbo namų mokytoja. Kiek pasimokiusi (prancūzų kalbos, aritmetikos, geografijos) liko gyventi pas dėdienę, padėjo namų ūkyje. Iš giminaičių ir Bukantiškės kaimynystės dvarų bibliotekų gaudavo knygų, susipažino su Juozapo Ignoto Kraševskio, Adomo Mickevičiaus kūryba.

J. Beniuševičiūtė-Žymantienė gyveno 1863 m. sukilimo sūkuryje, todėl prasmingos tautinės veiklos idealais vedama dar jaunystėje pradėjo rašyti lenkišką dienoraštį. Praėjus sukilimo įkarščiui 1864–1866 m. tarnavo Džiuginėnų (Telšių raj.) dvare. Čia susipažino su savo vyru baudžiauninku Laurynu Žymantu. 1884 m. su šeima apsigyvenus Ušnėnuose (dab. Kelmės r.) Žemaitei į rankas pateko nelegali lietuviška spauda, kuri literatę paskatino prisiminti dar jaunystėje užsidegusią aistrą rašymui.

Pirmasis rašytojos veikalas „Rudens vakaras“ pasirodė 1894 m. Aktyviai įsitraukusi į tautinio atgimimo veiklą Žemaitė kone per kelerius metus parašė svarbiausias savo apysakas ir dramas: „Marti“, „Petras Kurmelis“, „Topylis“ ir kt. Iš viso Žemaitė parašė apie 354 kūrinius: apsakymus, apysakas, apybraižas, vaizdelius, keliolika pjesių, pasakojimą apie vaikystę, publicistinių straipsnių, korespondencijų. Kūrinius spausdino „Ūkininke“, „Varpe“, „Vienybėje lietuvininkų“, „Naujienose“, „Darbininkų balse“, „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos ūkininke“, o kartu su J. Jablonskiu parengė savo raštų rinkinį. Dalyvaudama besikuriančios lietuvių visuomenės gyvenime, 1907 m. Žemaitė dalyvavo pirmajame Lietuvos moterų suvažiavime Kaune, 1914–1915 m. Rusijoje ir JAV rinko aukas nukentėjusiems nuo Pirmojo pasaulinio karo šelpti. Grįžusi iš Amerikos 1921 m. apsigyveno Marijampolėje, kaip visiems marijampoliečiams buvo įprasta manyti – advokato Andriaus Bulotos name. Visgi, kad Žemaitė gali būti susijusi su P. Vaičaičio gatvėje esančiu namu paneigia daugybė šaltinių ir B. Mašalaičio surastas faktas, jog šį pastatą Bulota įsigijo tik 1925 m.

Paskutiniaisiais gyvenimo metais Marijampolėje Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė Žemaitė rašė „Autobiografiją", kuri 1921-12-07 autorei mirus taip ir liko nepabaigta.

Paroda veiks iki liepos mėn. 19 d.

Skaitytojų aptarnavimo skyriaus informacija.