LAIŠKAI ZARASIEČIAMS. IN MEMORIAM, Danutei Pašilytei-Raitinei (Rautinš) atminti (1923-05-09 – 2020-05-08)

Prieš tris metus Danutės Pašilytės dukra Rauda Dickinson el. laiške iš Kanados, rašytame Vilniaus zarasiškių kraštiečių bendrijos “Ežerėnai” nariui Osvaldui Miliui, užsiminė: “Jinai staiga pradėjo rašyti ir aš suradau jos kambaryje daug laiškų, ypatingai Zarasiečiams.” Kadangi Danutė laiškus adresuodavo zarasiečiams, vieno tų laiškų kelias ištraukas leiskite pateikti:

“Brangūs, nepamirštami Zarasiečiai! Kaip aš norėčiau tarpe Jūsų būti. Sustokite ir pagalvokite, kaip Jūs mano padėty jaustumėtės. Taigi, priimkit mano žodį kaip tikrą vertę – aš ne iš mandagumo, bet iš tikros meilės tai sakau! Apie Jus nuolat galvoju ir siunčiu Jums įrodymą – savo pradėtus ir nebaigtus laiškus...
Tik praeitis mane kankina... Aš savo Tėvynę labai myliu. Juk kiekvienas paukštis savo lizdą myli ir rūpestingai prižiūri. Taip jau gamtoje viskas vyksta. Bet... ramybės nėra ir gyvenimas visai kitoks, nei bet kada apie jį galvodavau. Nuostabūs dalykai atsitinka ir jau mano pačios istorija yra neįtikėtina. Per tiek daug pavojų esu praėjusi ir net nesupratau, kad mane kažkas saugiai pravedė. Mes trumpai atsakome, kad tai yra Dievas! Taigi, pagalvoju ir lieku pritrenkta: ar tikrai taip buvo? Išlikau tiesiog nepaliesta. Aš ir šiandien neturiu kuo skustis. Viskas vyksta normaliu žmogui keliu. ...Taigi, aš lenkiuosi prieš tą didybę ir sakau ačiū, labai ačiū. Baigiasi normali diena. Ta pati tvarka. Ji labai „ta pati“, bet niekas nežino, kas bus rytoj. Kažkas, kuris mano gyvenimą pertvarko, man aiškiai primena, kad turiu pradėti ilsėtis.
Su meile. Danutė“

...................................................................................................
Danutė, gimusi Panevėžyje 1923 m. gegužės 9 d., ramiai užmigo amžiams nuo širdies nepakankamumo Kanados Lietuvių slaugos namuose „Labdara“ Toronte, sulaukusi 97 metų.
Pranešimas apie mirtį 2020-05-08, paskelbtas Turner&Porter Toronto Laidojimo namų internetinėje svetainėje https://turnerporter.permavita.com/site/DanuteRautins.html?s=110

Danutė buvo vienintelė Igno ir Elenos Pašilių dukra, iki sovietinės okupacijos su tėvais laimingai gyvenusi Zarasuose. Jos tėvas – pulkininkas-leitenantas Ignas Pašilys gavo paskyrimą į Zarasus vadovauti anuo metu Lietuvos pasienio apskrityse vienai iš įkurtų karo komendantūrų. Čia Danutė mokėsi ir 1941 m. baigė gimnaziją. Čia, prasidėjus bolševikinei okupacijai, patyrė niekuo nenusikaltusių tėvo, vėliau mamos (ir trumpą savo) suėmimą ir NKVD‘istų tardymus. Su močiute Kotryna Ryliene pergyveno ir krimtosi dėl tėvų, įkalintų Zarasų kalėjime, likimo. Paskubom bėgdami nuo vokiečių ir sukilėlių, NKVD-istai 1941 m. birželio 24 d. be teismo nužudė Danutės tėvą ir bandė sudeginti jo palaikus, o mama per stebuklą išsigelbėjo. Danutė su mama ir močiute karui baigiantis per Vokietiją pasitraukė į vakarus ir įsikūrė Kanadoje. Vokietijoje Danutė susipažino su panašaus likimo (praradusio artimuosius) jaunuoliu iš Latvijos – Osvaldu Rautiniu (Rautinš). Tarp jų akimirksniu užsimezgė artumo ryšys, vėliau sutvirtintas santuoka. Danutė su Osvaldu išaugino tris vaikus: Gintarą, Raudą ir Leoną. Danutė, nepriekaištingai mokėdama anglų ir vokiečių kalbas, šeimoje kalbėdavo lietuviškai. Lietuvių kalbos išmokė ir vaikus. Visai didelei šeimynai ji buvo nuostabi motina, anyta, močiutė ir prosenelė. Būdama Kanados patriote, ji liko ištikima savo gimtajam kraštui – Lietuvai: ilgus metus dalino savo muzikines žinias ir patirtį Kanados nacionaliniame muziejuje ir Toronto lietuvių bendruomenėje kaip mokytoja ir atlikėja. Danutė turėjo auksines rankas, kurios mokėjo muzikuoti, siūti, megzti, tvarkyti sodą ir daržą, gaminti valgius. Ji buvo neprilygstama ekspertė virtuvėje, kur artimieji dažnai gardžiuodavosi jos puikiais valgiais. Danutė džiaugdavosi savo fizine sveikata, reguliariai kasdien mankštindavosi ir tai lėmė jos ilgą aktyvų gyvenimą. Ją visada prisimins kaip silpnųjų užtarėją, įsitikinusią aktyvios saviraiškos šalininkę ir nepalaužiamą nepriklausomybės gynėją.
Tegul jos sielą guodžia ir džiugina visa tai, kas geriausia šiame ir kitame pasauliuose!

Pagal Laidojimo namų internetinėje svetainėje paskelbtą nekrologą parengė Evaldas Židonis, Vilniaus zarasiškių-kraštiečių bendrijos „Ežerėnai“ pirmininkas