Kaip išsirinkti nenuobodžią knygą

Literatūros ekspertas Marius Burokas pataria. Netyčia į rankas pakliuvusi netinkama knyga daugelį potencialių skaitytojų gali atbaidyti, paversdama skaitymo procesą nuobodylų užsiėmimu. Skaitydamas žmogus turi išlikti sąžiningas su savimi. Nors poezijos skaitymas skamba intelektualiai, nebūtina tuo užsiimti, jeigu širdis linksta prie akademinių arba tiriamosios žurnalistikos knygų.

Galbūt metęs gigantiškąją Marcelio Prousto 7 romanų seriją „Prarasto laiko beieškant“, jūs pagaliau pripažinsite, kad esate populiariosios literatūros fanas ir ramia sąžine grįšite prie Noros Roberts romanų. Išskiriant kelis knygų pasirinkimo būdus, 15min diskutuoja su poetu, vertėju ir save „knygų maniaku“ vadinančiu Mariumi Buroku.

1. Susikurkite „Goodreads“ paskyrą. Įkurtas 2006 metais buvusio „Los Angeles Times“ redaktoriaus Otiso Chandlerio bei žurnalistės ir dabartinės portalo vyriausiosios redaktorės Elizabethos Khuri Chandler, šiandien socialinis tinklas „Goodreads“ suburia 90 milijonų skaitytojų ir 90 milijonų recenzijų. Vienas didžiausių tinklo ypatumų yra įvairiapusiškas žanrinis skirstymas – poezija ir proza, klasikinė ir šiuolaikinė literatūra, siaubo ir meilės romanai. O pagal vartotojo skaitomas bei vertinamas knygas, „Goodreads“ automatiškai pritaiko individualius pasiūlymus. M.Buroko nuomone, tai yra „pakankamai neblogas ir patikimas tinklas“, tačiau vartotojas turėtų atsirinkti turinį bei „sekti keletą autoritetingų, įdomių, gebančių knygas rekomenduoti recenzentų“. Vertėjas pasakojo, jog būna ir knygas „prastūminėjančių“ bei skiriančių žvaigždutes draugams. „Problema su „Goodreads“ yra tame, kad niekada nežinai, ką rekomendavęs turi omeny ir kam dirba – juk jis tikrai gali dirbti sau, draugui, leidyklai ir reklamos kompanijai“, – pasakojo M.Burokas. Visgi, anot jo, tokie dalykai iškart pasimato.

2. Literatūros sąrašus skelbiančios svetainės. M.Burokas įprastai knygas renkasi pagal įvairias knygų sąrašus skelbiančias svetaines internete – „Book Marks“, „Lithub“, „Book Riot“, „The Literary Saloon“, didžiuosius dienraščius kaip „The Guardian“ ir t.t. Jo teigimu, „Crime Reads“ yra neblogas ir visai patikimas puslapis, kuriame apžvelgiamos kriminalinių trilerių, detektyvų naujienos: „Esu ne vieną gerą knygą iš ten nusižiūrėjęs.“ Paklaustas, ar sąžiningai skaito visas knygas iš sąrašų, M.Burokas atsako, kad atsirenka tik tai, kas jam įdomu arba turi gerą nuojautą. „Kadangi esu knygų maniakas, turiu pilnai prirašytą užrašų knygutę juodais viršeliais. Joje sužymėtos knygos, kurias skaityčiau, skaitysiu arba perskaičiau. Kartais ją pavartau ir nusprendžiu, ką pirksiu“, – pasakojo jis.

3. Atsargiai skaitykite anotacijas. Anotacija yra trumpa knygų nugarėlėje esanti santrauka, kurios tikslas – atskleisti, apie ką yra knyga. Tačiau ar verta jomis pasitikėti? M.Burokas komentuoja: „Dažniausiai jos yra reklaminės ir ne visada informatyvios. Paprastai jas perskaitau, tačiau vien jomis nesivadovauju niekada. Dažniausiai ieškau recenzijų ir įvairių kitokių atsiliepimų.“

4. Knygų influenceriai? Kalbant apie populiarius nuomonės formuotojus, pirmiausia kyla baseinų ir prie jų poilsiaujančių instagramo žvaigždžių vaizdinys. Bet čia su M.Buroku kalbamės apie literatūrologus, kritikus, apžvalgininkus ir tinklaraštininkus. M.Buroko teigimu, jis dažniau knygą renkasi ne pagal konkrečius asmenis, bet pagal leidinius arba straipsnių temas, todėl išskirti lietuvių arba užsienio lauke esančių nuomonės formuotojų negalėtų. Skaitymo kultūrą skatinančios populiarios žvaigždės, vertėjo nuomone, atrodo keistai ir yra tokia pati produkto reklama: „Galbūt knyga jiems yra toks pats dalykas kaip veido kremas, lūpdažiai, rankinė. Žinoma, kai kurios žvaigždės skaito tikrai daug gerų knygų, tačiau yra tokių, kuriems knyga tėra gyvenimo atributas. Čia dar būtų galima pakalbėti ir apie, kaip Andrius Jakučiūnas sako, skaitymo „kultūrėlę“ – viską, kas susiję su skaitymo skatinimu ne gerąja prasme.“ Kaip pasakojo pašnekovas, jis į skaitymą žiūri kiek rimčiau ir netgi, kaip juokaudamas sako – „snobiškai“, todėl „peršamas dalykas“ jį truputį atstumia.

5. Sekite rinkimus, tarptautinius apdovanojimus. Kaip vieną patikimų šaltinių, renkantis knygas, galima išskirti tarptautinius ir nacionalinius literatūros apdovanojimus. Štai Encyclopedia Britannica pateikia ilgą sąrašą, iš kurių Lietuvoje didesnio dėmesio sulaukia – Goncourt'ų, Nobelio literatūros, Pulitzerio, Bookerio premijos. M.Burokas rekomenduoja paskaitinėti „The Literary Saloon“, kuriame pateikiama nemažai nuorodų į literatūrinius laimėjimus. Pasak jo, čia galima rasti ir įvairesnių apdovanojimų nuo lenkų iki arabų literatūros su nuorodomis į angliškai verstas knygas. „Itin svarbių apdovanojimų Lietuvoje nėra daug“, – teigė M.Burokas. Du pagrindiniai poezijos apdovanojimai – Poezijos pavasario metu įteikiamas Maironio prizas bei Poetinio druskininkų rudens metu įteikiami Jotvingio ir Jaunojo jotvingio titulai. Jis dar mini Jurgos Ivanauskaitės premiją, „Metų knygos rinkimus“. Prie sąrašo dar galima pridėti ir „Kūrybiškiausios knygos rinkimus“. „Kai pasižiūri, kiek Lietuvoje yra literatūros premijų, supranti, kad jų yra žiauriai daug – kiekviena savivaldybė turi savo. Nebūtinai visi žino, kokios jos, ir ne visada aišku, kokiu pagrindu jos teikiamos“, – sakė M.Burokas. Kiek verta pasitikėti premijomis? Vertėjas atsako: „Iki tam tikro laipsnio. Priklauso nuo to, kuo skaitytojas labiau linkęs pasitikėti – ekspertų ar skaitytojų rinkimų nuomone. Šiuos du dalykus iš tiesų reikėtų skirti. O pažvelgus į skaitytojų sąrašus, būna visko, nes Lietuva nėra didelė ir apskambinus kurso, mokyklos draugus, gimines gali nesunkiai laimėti ir pirmąją vietą.“

6. Atlikite leidyklų atranką. Ne paslaptis, kad vienų leidyklų prioritetas yra finansinė sėkmė. Yra ir butikinių leidyklų, kurios leidžia aukštos kokybės literatūrą, bet yra mažai žinomos. M.Burokas teigia, kad ir pats dažnai žvalgosi į mažų, o ir dažniausiai nepriklausomų leidyklų Lietuvoje naujienas. Pasak jo, dauguma jų rado savo nišas ir gražiai, kokybiškai leidžia knygas. Dauguma jų rado savo nišas ir gražiai, kokybiškai leidžia knygas. Paklaustas, ar, jo nuomone, Lietuvoje pakanka mažų leidyklų, juokaudamas jis atsako: „Don't get me started! Man trūksta ypač nišinių leidyklų, kurios leistų siaubo, mokslinės fantastikos literatūrą arba dar radikalesnes knygas, nei tą kažkada darė „Kitos knygos“. Bet suprantu, kad jos čia nelabai įmanomos, nes tokia leidykla vargiai išsilaikytų.“ Vis dėlto 15min skaitytojams jis siūlo užmesti akį ir į didesnių leidyklų sąrašus, pavyzdžiui, „Almos Litteros“, „Baltų lankų“: „Geras knygas jos išleidžia tarsi pliūpsniais – 2–3 geros, o tada vėl velniai žino kas.“ Kai kurios leidyklos Lietuvos ir užsienio rinkose pateikia ir perkamiausiųjų sąrašus. M.Burokas teigė vengiantis komercinių sąrašų, mat juose „dažnai nebūna daug teisybės ir gerų knygų“.

7. Klasika – visada verta laiko? Manoma, kad atlaikiusi laiko išbandymus literatūra ir tampa klasika. Bet ar aklai renkantis net ir klasikinę, be abejo, naudos suteiksiančią knygą, visada išsirinksime tinkamą sau? M.Buroko nuomone, klasika – visada verta laiko, tačiau yra knygų, kurių žmonės negali įveikti, nes jos yra atstumiančios. „Kažkas visiškai negali skaityti Fiodoro Dostojevskio, Levo Tolstojaus arba dar kažko. Nemanau, kad verta per jėgą skaityti. Vis dėlto, turėti literatūros išmanymo pagrindus yra būtina, nes tai – bendrasis išsilavinimas,“ – sako M.Burokas.

8. Meskite, jeigu nesiskaito. Kartais viena sunkiai įveikiama knyga gali tapti tikru skaitymo stabdžiu, tačiau M.Burokas siūlo suteikti šansą: „Atidėkite ją, palikite pagulėti. Galbūt šiandien jums ne ta nuotaika.“ Atidėkite ją, palikite pagulėti. Galbūt šiandien jums ne ta nuotaika. „Tikrai esu nebaigęs skaityti ne vienos ir ne dviejų knygų. Bet jeigu kažkuri sudomino, bandau dar kelis kartus“, – pasakojo jis. Jis prisipažįsta, jog yra ir garsių, bet nebaigtų knygų, į kurias M.Burokas vis bando „įkopti“: „Net gėda sakyti, bet iki šiol neperskaičiau Thomo Manno „Užburto kalno“ ir nežinau, kiek [žmonių] iš tiesų yra perskaitę Roberto Musilio „Žmogų be savybių“. Net Johanno W. von Goethės „Fausto“ iki galo nesu perskaitęs. Bet lyg ir reikėtų?“

9. Tvarumas. Tvarus skaitymas ir leidyba taip pat turėtų būti vienas iš aspektų, renkantis knygą. Skaitytojas galėtų užduoti sau klausimą – ant kokio popieriaus išleista ši knyga? Ar pirkdamas internetu prisidėsiu prie šiltnamio efekto mažinimo, o galbūt verčiau užsisakysiu elektroninį knygos variantą? „Netgi celofaninių maišelių kartais nevengiu, kas iš viso yra siaubas, ir suprantu tai“, – prisipažįsta M.Burokas.

Vertėjas 15min pasakojo, kad jis supranta, jog tai itin svarbu, tačiau dažnai tai užmiršta. „Kai pamatai knygą, užmiršti viską. Ir taip būna“, – sakė jis. Vis dėlto, M.Buroko nuomone, tvaraus skaitymo sąlygos yra puikios – „knygų atsisiuntimas per pastaruosius mėnesius dėl karantino yra tiesiog ištobulėjęs, nes daugiau nėra kur dėtis. Vienintelė problema, kuri vis dar liko, yra celofaniniai maišeliai leidyklose.“

Šaltinis: https://www.15min.lt/kultura