Paroda iš bibliotekos darbuotojų asmeninių kolekcijų „Pavasariu paukščiai pragydo“

Paukščių sutiksi ne tik miške, laukuose ar prie vandenų - daugybė jų įsikuria greta mūsų: sodybose, kaimuose, didesnėse ar mažesnėse gyvenvietėse ir miestuose. Šį sykį jie neaplenkė ir mūsų bibliotekos. Paukščiai jaukiai įsikūrė Skaitytojų aptarnavimo skyriaus abonemento parodinėje stiklo vitrinoje. 

Čia pamatysite įspūdingą marmurinę pelėdą, kurią įprastai išvysti sunku, nes tai naktinis paukštis. Jūrinį erelį, gražuoles gulbes ir net rusvąjį klajoklį pelikaną. stiklo dirbiniuose - zylutę, volungę, lakštingalą, sniegeną ir daug kitų paukščių.

Kviečiame pasigrožėti įvairiaspalvių paukščių paroda, kuri veiks iki liepos mėnesio pabaigos.

Iš paukščių gyvenimo:

Iš viso Žemėje gyvena apie 100 milijardų arba 9000 įvairių rūšių paukščių. Lietuvoje – 293 rūšys. 20 rūšių paukščiai gyvena urveliuose, 7 – laukuose, 120 – miškuose. Kitos rūšys yra užklydėliai arba tik skrenda per Lietuvą.

Sunku patikėti, bet paukščių protėviai buvo dinozaurai. Plunksnos susiformavo iš roplių žvynų.

Paukščių kūno temperatūra apie 40 °C. Patelių temperatūra aukštesnė už patinėlių.

Griaučiai sudaryti iš oro pripildytų kaulų. Akys – tobulos. Vyzdžiai išsiplečia ir susitraukia, todėl kai kurie paukščiai mato naktį, gali žiūrėti į saulę. Turi tris akių vokus, kurie užsimerkia iš apačios į viršų. Tik pelėdos akys užsimerkia iš viršaus į apačią.

Paukščiai – bedančiai. Per šalčius įkvėpę daug oro ir jį sušildę, patys sušyla.

Kuo mažesnis paukštelis, tuo didesnė širdis. Ji plaka dažniau ir šildo kūną.

Mažesni paukščiai deda didesnius kiaušinius. Paukščiukai kiaušinyje neuždūsta, nes lukšte yra šimtai skylučių.

Paukščiai giedodami skelbia savo teritoriją ir vilioja pateles.

Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Saulė Pelekienė