Bibliotekos lankytojų konsultacijos: ką man tai reiškia?

Sveikiname. Tarp projekto „Prisijungusi Lietuva" rašinio konkurso „Bibliotekos herojai“ prizininkų ir Zarasų viešosios bibliotekos Antazavės padalinio bibliotekininkė Danguolė Davainienė.

Kovo 23–29 d. Lietuvoje ir visoje Europoje buvo rengiama „Skaitmeninės savaitės“ akcija, kuri skatino susipažinti su skaitmeniniu pasauliu, atrasti technologijas, jų kuriamą naudą. Projektas „Prisijungusi Lietuva“ skelbė konkursą „Bibliotekos herojai“ ir kvietė bibliotekininkus bei e. skautus pasidalinti savo istorijomis ir mintimis šiomis temomis: „Bibliotekos lankytojų konsultacijos: ką man tai reiškia?“, „Mano kova su lankytojų technologijų baimėmis“, „ Kaip aš prisidedu prie saugesnės elektroninės erdvės?“.

Konkurso organizatorių prizus pelnė 10 bibliotekininkų. Prizininkų tarpe ir Danguolė Davainienė, rašiusi rašinį tema „Bibliotekos lankytojų konsultacijos: ką man tai reiškia?“

Danguolė Davainienė. Kaip aš prisidedu prie saugesnės elektroninės erdvės

Žmogus turi keistą savybę. Sunku pačiam prisipažinti, kad nežino arba pamiršo daugelį faktų, ne vieną dešimtmetį mokytojų kaltas žinias, teoremas, formules, geografinius atradimus ir istorinius praradimus. Suaugusieji gudrūs – atsakymą ras žinynuose, žodynuose, o dabar internete. Jie sugeba rasti netyčia ar sąmoningai įsivėlusias klaidas.

Vaikai negali patikėti, kad internete gali būti klaidų, neteisingų žinių, netikrų draugų. Bibliotekos darbuotojui tenka konsultuoti ne tik, kaip paruošti dokumentą spausdinimui, naudotis katalogais, bet ir teikti psichologo konsultacijas. Viena istorija privertė į šį amžiaus stebuklą, internetą, pažvelgti kitaip.

Žiūriu, sėdi vaikinas prie lango ir verkia. Gailiai verkia, taip verkia žmonės, kai netenka artimo draugo. Pirma mintis, šovusi į galvą, kažkas numirė. Jis žino, o aš dar tos žinios nespėjau išgirsti. Naujiena aplenkė mane. Smalsumas, tas amžinas gyvenimo variklis, ir užuojauta, verkiančiam jaunuoliui, atrakino vaikino širdį.

Turėjo žaidime savo žmogelį. Aukšto lygio buvo. O dabar nebėra jo žmogelio, nebevaikšto žaidime, pavogė. Jei tik tokia bėda, galvoju, taigi ne pasaulio pabaiga, kitą sukurs. Bandau rasti išeitį iš šios kvailos situacijos ir pateikiu pasiūlymą.

„Nebeturėsiu tokio, – kūkčioja vaikinas. – Tris metus su juo gyvenau, rengiau, rūdą kasiau, lygį kėliau. O dabar tik metai liko iki mokyklos pabaigimo. Nespėsiu..“

Dabar visiems vaikams, kurie ateina žaisti internetinių žaidimų, sakau, kad tai tik žaidimas, kuris niekada nesibaigs. Tai tik žaidimas.