Senų daiktų istorijos arba močiutės skrynią pravėrus...

„Kaip toje „Tele Bim-Bam" atliekamoje dainoje: Turime palėpėj spintą, / Daug, daug metų užrakintą. / Tamsoje sumušus kaktą, / Suradau raitytą raktą. / Vos palietus jos spyną sena, / Durys pačios atsivėrė. / Užmiršti daiktai čia gyveno, / Ir su manimi kalbėjo. Taip nutiko ir man pravėrus seną spintą," – pasakojo skaitytoja Virginija. „Radau lakuotą samaninės spalvos rankinuką, kuris priklausė dar mano močiutei. Tada mes vadindavome ją senelyte.

Atsimenu savo vaikystę nuošaliame Zarasų pakraščio kaime. Tai buvo apie 1973–1978 m. Kiekvienais metais, prasidėjus vasarai, senelytė atvažiuodavo pas mus į kaimą ir likdavo iki vasaros pabaigos. Ir, kiek aš atsimenu, ji visą laiką su savimi turėdavo šį rankinuką. Ir visada, dideliam mano džiaugsmui, iš jo man ištraukdavo keletą saldainių. Aišku, tais laikais saldainiais mūsų niekas nelepino. Žinojau, kad tame senelytės rankinuke dar likdavę saldainių. Aš, lyg seklys Morka, atidžiai sekdavau, kur senelytė pasidės rankinuką. Nutaikiusi progą tyliai iš jo iškrapštydavau vieną kitą saldainį. Supratau, kad labai blogai darau, bet vyliausi, kad senelytė niekada šito nesužinos, o aš lengvai išsisuksiu. Taip ir neišdrįsau tada prisipažinti senelytei, o ir nereikėjo...Dabar, kai senelytės nebėra (ji mirė 1992 m.) ir didieji rašytojai suėjus senaties terminui drįsta prisipažinti savo nelabai gražias išdaigas, prisipažįstu ir aš . Nuolankiai tikiuosi, kad atlaidžiai atsižvelgsite į senaties aplinkybę".

Šiuo rašiniu norime paskatinti kiekvieną iš Jūsų praverti močiutės skrynią ir papasakoti rasto daikto istoriją. Daugelis Jūsų turimų daiktų turi nepaprastą savo istoriją.

Istorijas siųskite iki gegužės 30 dienos adresu aptarnavimo.sk@zarasubiblioteka.lt  Pageidautina, kad atsiųstumėt ir aprašomo daikto nuotrauką.
Istorijos bus spausdinamos www.zarasubiblioteka.lt ir bibliotekos Facebook svetainėje. Trys atrinktos įdomiausios istorijos bus paskatintos prizais.