Šv. Velykos senuosiuose atvirukuose

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų turime pasislėpę „mažyčių lobių", kurie pereina iš kartos į kartą. O dabar, esant pandemijai, pats tinkamiausias laikas peržvelgti savo „lobių" skrynias ir ištraukti į viešumą. Štai, kad ir šiuos senuosius Šv. Velykų atvirukus.

Ar tai lobis ar ne, priklauso nuo žmogaus vertinimo.
Vienas žinomiausių Lietuvos knygų, laikraščių, žurnalų, atvirukų kolekcininkų, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Ričardas Venckus sako, kad atvirukai yra mūsų kultūros dalis, padedanti pažinti senelių, prosenelių kartos gyvenimą, papročius, pajusti švenčių nuotaikas.

Paprotys įvairiomis progomis siųsti atvirukus su sveikinimais pirmiausia paplito tarp miestų gyventojų. Tačiau prieškario Lietuvoje į miestus iš kaimų kėlėsi vadinamoji „pirmoji karta nuo žagrės". Tad pamažu atvirukus pamėgo ir kaimo gyventojai.

Dideli ir maži, spalvoti ir nespalvoti, religiniai ir pasaulietiški, spausdinti Lietuvoje ir užsienyje – atvirukai primena mums siųsti savo artimiesiems popierinius sveikinimus.

Viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Saulės Pelekienės kolekcijoje 1956-1973 metų Šv. Velykų atvirukai, kuriuose vaizduojama religinio turinio (vaizduojantys biblinius Kristaus prisikėlimo šventės vaizdus) tematika, margučiai, pavasarinės gėlės, karklo, žilvičio šakelės, viščiukai, zuikučiai, avinėliai, varpeliai.

Pasigrožėkite.
Zarasų viešosios bibliotekos informacija