Apie Velykas

Šventos Velykos – tai krikščionių šventė, kuri simbolizuoja Kristaus prisikėlimą iš mirusiųjų po nukryžiavimo. Tai katalikiško pasaulio kilnojama šventė, kuri švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykų pavadinimas siejamas ir su žodžiu „vėlės". 

Taip yra todėl, kad mūsų protėviai šią dieną lankydavo artimųjų kapus ir nešdavo jiems maisto. Velykas žmonės mini visą savaitę. Savaitė iki Velykų vadinama didžiąja. Ji prasideda Verbų sekmadieniu, kuris yra skirtas paminėti Kristaus įžengimo į Jeruzalę dieną.

Svarbiausios dienos per didžiąją savaitę yra ketvirtadienis, penktadienis ir Velyknaktis. Pagal krikščioniškas tradicijas, savaitę prieš Velykas linksmintis nedera.

Didžiojo ketvirtadienio vakaras yra skirtas paminėti Paskutinę vakarienę. Tą vakarą Kristus paskutinį kartą vakarieniavo su savo mokiniais, po to buvo išduotas ir suimtas. Ši diena siejama ir su švara. Turėtų būti sutvarkomi visi namai, atliekami kiti namų ruošos darbai. Tikėta, kad tuomet visi metai bus švarūs.

Didysis penktadienis – tai Kristaus kančios ir mirties diena. Šią dieną Kristus mirė ant kryžiaus. Vakare bažnyčioje laikomos ypatingos pamaldos. Didįjį penktadienį žmonės linkę apmąstyti ir savo buvimą, savo kaltes, sprendimus, savo santykį su krikščionybe. Tai tylos, ramybės, susikaupimo ir griežto pasninko diena.

Didysis šeštadienis – tai savotiško laukimo diena. Kristus buvo nuimtas nuo kryžiaus ir palaidotas, bet dar neprisikėlęs. Šią dieną dažomi margučiai – svarbiausias Velykų atributas.

Velykų naktis – didžioji naktis iš šeštadienio į sekmadienį. Laukiama Kristaus prisikėlimo. Sekmadienį dalyvaujama Prisikėlimo pamaldose. Ši diena kupina vilties ir džiaugsmo švenčiama namuose, Velykų rytą žmonės neša į bažnyčią valgius, kad pašventintų. Maistą pradedama valgyti po šventinto margučio. Pirmasis margutis nėra daužomas, o pagarbiai supjaustomas ir padalijamas.

Namai per Velykas puošiami sužaliavusiomis medžių ir krūmų šakomis bei pirmosiomis pavasario gėlėmis.

Antrąją Velykų dieną visi eina kiaušiniauti. Taip vadinamas margučių dovanojimas. Dabar vis labiau populiaru – šokoladiniai kiaušiniai. Baigę kiaušiniauti, žmonės padarydavo lovelį ir ridendavo kiaušinius.

Velykų šventės baigiasi po savaitės. Pirmasis sekmadienis po Velykų vadinamas Atvelykiu.

Apie Velykų papročius Lietuvoje skaitykite
https://kauno.diena.lt/naujienos/mokslas-ir-it/velyku-paprociai-186809

Apie Velykų tradicijas ir papročius visame pasaulyje skaitykite
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-03-27-velyku-tradicijos-ir-paprociai-visame-pasaulyje/142201

Parengta pagal http://lakrima.lt/religines-sventes/kas-yra-velykos/

Parengė Aldona Kazlauskienė
Zarasų viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė