Zarasų viešojoje bibliotekoje paminėtas Lietuvos nepriklausomybės 30-metis

Kovo 10 dieną Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje vyko spaudinių parodos „Kovo 11-oji atvėrė pasauliui Lietuvą" pristatymas. Parodos atidaryme dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Arnoldas Abramavičius.

Pristatydama parodą ir apžvelgdamas eksponuojamus leidinius, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Saulė Pelekienė teigė, jog šia paroda siekiama atkreipti dėmesį į Lietuvos istorijai svarbius įvykius. Ji akcentavo Mindaugo Šapokos knygos „Lietuvos tūkstantmetis" svarbą, kur pasakojama Lietuvos, kaip tautos, atsiradimo istorija per 1000 metų, nuo Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose iki 1990 m. kovo 11-osios įvykių.

Kalbėdama apie 1918 m. įvykius, užfiksuotus rašytiniuose šaltiniuose, paminėjo tokias knygas, kaip Raimundo Klimavičiaus „Neįminta XX amžiaus Lietuvos istorijos mįslė", „Vasario 16-oji Lietuvos valstybės atkūrimo diena", Eidinto Alfonso „Istorija kaip politika", „Istorinė Lietuvos prezidentūra Kaune", „Steigiamajam seimui – 90", „Lietuvos Respublikos prezidentai", „Lietuvos valstybės kūrėjai XX a. Pirmosios pusės portretai". Tai leidiniai, kuriose aprašoma priešistorė ir istorija susijusi su Vasario 16-osios akto paskelbimu ir pastangų išlikti istorija. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Nepriklausomybės Akto, parvežto profesoriaus Liudo Mažylio, fotokopiją, kurią ir dovanojo profesorius.

Iš 1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio leidinių išskyrė enciklopedinio pobūdžio leidinį „Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991", kur apžvelgiama Lietuvos Sąjūdžio įsikūrimo ir esminių, su Sąjūdžio veikla susijusių politinių įvykių 1988-1991 istorija. Leidinys gausiai iliustruotas istorinių įvykių nuotraukomis, publikuojami slaptųjų archyvų dokumentai. Pasidžiaugė, kad čia minimi ir Zarasuose vykę svarbiausi 1988–1989 m įvykiai: susikūrimą Sąjūdžio koordinacinės grupės, kurioje buvo 23 nariai, 1988-ųjų m. gydytojo, Tautinio Atgimimo žadintojo D. Bukanto minėjimą, organizuotą eiseną į kapines, iškeltą trispalvę. Tada buvo pradėtas leisti laikraštis „Vienybė". Minėjo tokius leidinius kaip „Į nepriklausomą valstybę. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis 1988-1990", „Sąjūdis Lietuvos periferijoje (1988- 1993 m.)", Reginos Kalindraitės „Sąjūdžio bylojimai. 1989-1992 metų užrašai", „Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988-1991".

Parodoje eksponuojami Baltijos kelio leidiniai, atspindintys Baltijos kelią, iliustruoti istorinėmis 1988-1989 metų Baltijos kelio nuotraukomis, tokie kaip Romo Batūros „Į laisvę Baltijos keliu", „Baltijos kelias", „Baltijos kelio" konferencinė medžiaga. Iš 1990 metų kovo 11-osios istorinius įvykius atspindinčių dokumentų įdomus straipsnių ir dokumentų rinkinys „Kovo 11-oji – Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo diena", Vytautas Landsbergio. „Kovo vienuoliktoji prieš dvidešimt ir šiandien", kur profesorius Vytautas Landsbergis apžvelgia Kovo 11-osios įvykius paskelbus Nepriklausomybę ir įvertina įvykių reikšmę praėjus 20 metų, „Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai 1990" ir kitos knygos.

Iš 1991 metų Sausio 13 d. įvykių minėtinos knygos Edmundo Ganusausko knygoje „Gyvoji barikada", Juozo Girdvainio „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose", „Lietuva, 1991.01.13. Dokumentai, liudijimai, atgarsiai", „Mes buvome ten...1991 metų sausio 13-oji su žuvusiųjų už Tėvynės laisvę biografijomis, liudijimais.

Įdomių nuotraukų ir aprašymų iš to meto įvairių renginių ir įvykių galima rasti knygose, kuriose nagrinėjami įvairius nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiai: „Nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmečio akimirkos", „Buvom Esam Būsim 1990-2010 Lietuvos valstybės dvidešimtmečio kronika", Rimanto Dichavičiaus „Laisvės paženklinti". Leidinys „JAV lietuvių indėlis atkuriant Lietuvos valstybingumą" apima ir 1918 m. vasario 16 dieną iki 1990 m. kovo 11 d. įvykių JAV, atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. 2016 metais išleistoje Mindaugo Tamošaičio knygoje „Prieštaringas iš(si)laisvinimas; lietuvių rašytojai tautinio atgimimo laikotarpiu" aptariamas itin reikšmingas rašytojų indėlis veikiant Lietuvos persitvarkymo sąjūdyje, atkuriant Lietuvos nepriklausomą valstybę. Sudarytojo Vytauto V. Landsbergio „Baltojoje knygoje" – nūdienos šviesuolių mintys apie Lietuvą ir jos ateitį.

Zarasų rajono savivaldybės Mero pavaduotojas Arnoldas Abramavičius trumpai pakomentavo įvykius, vykusius prieš Nepriklausomybės atkūrimą ir po Akto paskelbimo. Tada jis buvęs veiklus Mykolo Romerio aukštosios mokyklos studentas, pats dalyvavęs įvykių sūkuryje ir sekęs bei fiksavęs įvykius, Lietuvai žengiant į Nepriklausomybę. A. Abramavičius prisipažino turintis ir to laikotarpio rašytinės medžiagos, kuriai vis nerandantis laiko peržiūrėti.

Kviečiame prisiminti, pavartyti mūsų istoriją fiksuojančius rašytinius šaltinius! Paroda veiks iki kovos 31 dienos.
Parengė Saulė Pelekienė Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja