Apie šypseną su šypsena

Kiekvieną pirmą spalio mėnesio penktadienį pasaulis švenčia tarptautinę šypsenos dieną. Linksmai ir su šypsena atšvęsti šią dieną sutiko vaikų dienos centras „Draugai“.

Trumpai bibliotekininkė papasakojo istoriją apie šypsenos dienos minėjimą. Šią dieną pasiūlė švęsti Harvey Ball iš JAV. 1963 m. draudimo kompanijos užsakymu jis sukūrė firminį šypsenėlės ženklą – geltoną saulytę su taškeliais – akimis ir šypsena. Greitai šis ženklas išpopuliarėjo, buvo pradėtas naudoti ant marškinėlių, kepuraičių. Ir taip tarptautinė šypsenos diena švenčiama jau nuo 1999 metų. Ją įsteigęs Harvey Ball kvietė žmones dalinti šypsenas.

Šypsenas vaikai piešė ant balto popieriaus lapelio. Vėliau turėjo ją rasti iš bibliotekininkės pateikto šypsenėlių pavyzdžio. Šypsenų nuotaikos vaikams patiko piešti – tai juk visai nesudėtinga! O kad šypsenėlės puoštų dalyvių veidus, garsiai ir paeiliui buvo skaitomas P. Gaulės eilėraštis „Šypsenėle, nepabėk“.

Linksmai nusiteikę, vaikai dalinosi mintimis apie tai, kas sukelią juoką, pakelia nuotaiką ar nevalingai išspaudžia veide šypseną. Šypsena turi didelę galią. Nes ji – šypsena – išgelbėjo vienam žymiam rašytojui Antuanui de Egziuperi gyvybę, apie kurią aprašė nuostabioje autobiografinėje istorijoje „Šypsena“. Vaikų dienos centro „Draugai“ darbuotoja šią istoriją vaikams perskaitė garsiai, išskirdama istorijos pabaigą. O ten buvo parašyta „Šypsena išgelbėjo man gyvybę“. Tai – ginklas nuo blogos nuotaikos, minčių, rudeniškos darganos.

Lai šypsenėlės niekada nepabėga nuo Jūsų veido.

Nijolė PILAC
Ligoninės bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė
Autorės nuotraukos