Susitikimas su aukštaitiškos tapatybės puoselėtoju

Gegužės 17 dieną Dusetų K. Būgos bibliotekoje lankėsi iškilus žmogus – dusetiškis Vytautas Ridikas. Šis žmogus gerai žinomas ir mylimas mūsų krašte, nes jis – įdomaus laikraščio „Utenos diena“ vyriausias redaktorius, Utenos kraštiečių kultūrinio žurnalo „Indraja“ redaktorius.

Vytautas Ridikas yra žurnalistas, publicistas, leidėjas, visą savo puikaus literato, spaudos architekto talentą skyręs aukštaitiškos tapatybės puoselėjimui. Šis susitikimas vyko įdomiai bendraujant su Dusetų literatų klubo „Atgaiva“ narėmis ir bibliotekos lankytojais.

Mielas redaktorius su savimi atsinešė pluoštelį savo naujausio kūrinio puslapių, kurį, mūsų manymu jis rengėsi sudėti į knygą ir išleisti į gyvenimą. Šis gražus žmogus mums pasirodė ir kaip puikus skaitovas, nes su įkvėpimu, tarsi pasigardžiuodamas surastais netikėtai sutiktais ir labai reikalingais žodžiais, paskaitė savo poezijos posmelius.

Klausydami žurnalisto skaitomos prozos tekstų, stebėjomės autoriaus subtiliu prisilietimu prie gyvosios gamtos slėpinių, stebėjomės su kokia didele pagarba ir meile autorius pavaizduoja vabzdžių karalienės – bitelės trumpo gyvenimo prasmingą grožį. Autoriaus skaitymai ir pasakojimas apie bitininko pažintį su paslaptingu bitelės darbu ir trumpu gyvenimu, tą popietę mums skambėjo tarsi muzika, tarsi pasaka, regėjosi tarsi nutapytas paveikslas, nes Vytauto Ridiko parašytas kūrinys žadėjo būti pilnas magijos, netikėtų nuojautų, paslaptingų srovelių, jungiančių žmogaus ir gamtos gyvastingumą.

Mes jautėmės pagerbtos ir įvertintos, nes mūsų tarpe tebuvo tik viena tikra rašytoja, išleidusi daug knygų – Leokadija Malcienė. Žavėjo žurnalisto pastangos sudominti mus jo redaguojamais spaudiniais, nes už pateiktus klausimus buvo pažadėtos mielos dovanos – naujausias žurnalo „Indraja“ numeris. Žurnalus į susitikimą redaktorius atsivežė su savimi.

Labai norėjau atskleisti šio mylinčio savo darbą ir savo kraštą kūrėjo aukštaitiškos tapatybės dėlionę. Todėl susiradau kelis žurnalo „Indraja“ numerius ir skaitydama, kiekviename numeryje spausdinamą „Redakcijos skiltį“, susidėliojau šio žmogaus paveikslą. „Indraja“ Nr. 1 (64), 2017 m. kovas: Redakcijos skiltis „...apie mus visus ir tuos, kurių nebėra“ „Vėl naujas „Indrajos“ sezonas. Ir vėl savo rankose laikysite visus keturis žurnalo numerius, o kiekvieną ketvirtį praturtinsite save naujomis žiniomis apie šviesuolius, kūrėjus, garsinančius mūsų kraštą įvairiose planetos vietose.“ Tekstas ilgas – jame parašyta labai solidi santrauka – apie ką bylos šis „Indrajos“ numeris. Ši skiltis užsibaigia tokiais žodžiais: „Būkime savo krašto patriotai, mylėkime jį, nes jis mūsų... linki redaktorius Vytautas Ridikas“.

Indraja“ Nr.2 (69) 2018m. birželis: Redakcijos skiltis „...apie kuriančiuosius, su kuriais vis dar kartu“. „...Džiugu, kad mus dar vis supa inteligentai ir plunksnos broliai, kuriems jau po devyniasdešimt ir kurių gyvenimai verti mūsų dėmesio bei mūsų žurnalo puslapių... Pagalvokime, ar ryžtumėmės sulaukę garbaus 90 – ojo jubiliejaus rašyti knygą... Ne bet kaip rašyti, o puikiai sudėlioti žodį prie žodžio, kad net saldu pasidarytų ją skaitant...“ Pabaigoje – „Džiaukimės vieni kitais ir nepamirškime tų, kurie dar su mumis... Jūsų redaktorius Vytautas Ridikas“.

„Indraja“ Nr.1 (72) 2019 m. kovas: Redakcijos skiltis „... ne tik apie tris dešimtmečius, kurie buvo dosnūs kūrėjais“. “Jei man kas nors 1989 metais būtų pasakęs, jog Rytų Aukštaitijos klasiko pradėtas kurpti, pradžioje buvęs kuklokas leidinėlis „Indraja“ provincijoje gyvuos 30 metų, būčiau tikrai nepatikėjęs. Būčiau nepatikėjęs, kad „Indraja“ virs rimtu žurnalu, kurio pasiilgsta ir laukia smalsus skaitytojas – mūsų kraštietis, bičiulis, draugas... Kas, jeigu ne mūsų Aukštaitijos grynuoliai, šį žurnalą išpuoselėjo, išglostė savo patarimais, savo kūryba, savo mintimis ir pagalba. Todėl didžiuokimės savo kraštu, kad jame vis dar turime tokią, „Indrają“, ir jau 72 – ąją, šių metų rugsėjį švęsiančią savo gyvavimo 30 – metį.... Verčiame puslapį po puslapio – šiame pavasariu dvelkiančiame numeryje gausu kūrybos, poezijos, mūsų krašto šnektos, kuria kalbėjo mūsų tėvai, senoliai. Pasidžiaukime kūrėjų surašytomis mintimis, kūrėjų, neleidžiančių pamiršti savito tarmės grožio, savitos lietuviško žodžio prasmės...“ Redaktoriaus skiltis užsibaigia – „Su pagarba visiems, mūsų mieli skaitytojai, Jūsų redaktorius Vytautas Ridikas.“

Graži, dvasinga, turininga literatūrinė popietė Dusetų K. Būgos bibliotekoje padovanojo mums artimesnę pažintį su šiuo šiltu, mokančiu gerbti kiekvieną mūsų sukurtą žodį, gebančiu surasti savo krašto istorijos ir praeities lobynuose tikrąsias vertybes, jas išlukštenti ir nušluosčius amžių dulkes, pateikti mums – „smalsiems skaitytojams“. Dėkojame už padovanotas bendrystės valandas su „mūsų redaktoriumi“ – žmogumi, pasišventusiu aukštaitiškosios tapatybės puoselėjimui.

Marija VARENBERGIENĖ
Nuotrauka Vandos STEPANAVIČIENĖS