Prisiminėme mokytoją Vytautą Striogą

Balandžio 20 dieną sukako 95 metai, kai gimė ilgametis Dusetų K. Būgos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Vytautas Strioga. Šią gražią prisiminimų popietę surengė Dusetų K. Būgos bibliotekos darbuotojos. Nėra nei vieno vyresnio amžiaus dusetiškio, kuris neprisimintų šio atsidavusio pedagogo darbui, šviesios sielos žmogaus.

Susirinkome negausus būrelis (daugiausia literatų klubo „Atgaiva“ narės) žmonių, gerai pažinojusį šį Mokytoją ir atsinešusių ne tik savo prisiminimus, bet ir mažutėlę ir vienintelę poezijos knygelę „Gyvenimo aidai“. Knygelė išspausdinta prieš pat Mokytojo kelionę į Amžinybę. Džiugu, kad jis dar galėjo šį leidinėlį paimti į rankas ir nors nedidelę akimirką pabūti laimingas ir pagerbtas.

Laikau rankose Dusetų K. Būgos bibliotekos vyr bibliotekininkės surinktą nemažą aplanką apie šį šviesų žmogų – Vytautą Striogą. Čia įdėtas išsamus Vytauro Striogos ranka parašytas jo sudėtingo ir nelengvo gyvenimo aprašymas, daug nuotraukų, daug jo ir apie jį straipsnių.

Štai 1993 metų iškarpa iš laikraščio „Zarasų kraštas“ – čia nuoširdus Dusetų K. Būgos mokytojų atminimo tekstas, minint pirmąsias Vytauto Striogos mirties metines ir keletas paskutinių Mokytojo eilėraščių: „Prieš metus, gražią vasaros dieną, išėjo iš mūsų gyvenimo šviesios atminties lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Vytautas Strioga (1924 – 1992), visą save atidavęs Dusetų kraštui ir Dusetų K. Būgos vidurinei mokyklai – pirmai ir paskutinei darbovietei.

Jis – lituanistų, mokslininkų ir mokytojų ugdytojas, nenuilstantis knygos propaguotojas, kraštotyrininkas, stalo tenisininkų sporto mokyklos Dusetose įkūrėjas, aktyvus rajono laikraščio bendradarbis, visa savo veikla teigęs gyvenimo džiaugsmą.

Ir niekam nebuvo paslaptis, kad Vytautas Strioga rašo eilėraščius – kuklaus balso, bet nuoširdžius, išgyventus. Mokytojo A. Stausko, savo auklėtinio, paskatintas ir jo rūpesčiu išleido vienintelį eilėraščių rinkinį „Gyvenimo aidai“, kurį išvydo jau sunkiai sirgdamas.

Vytautas Strioga pirmajame leidinio puslapėlyje parašė „Šį leidinį skiriu savo buvusiems mokiniams, auklėtiniams:

„Jums eilėraščiai – siela manoji –
Su savuoju paprastu balsu.
Saulei, žemei, žmogui juos posmuoju,
Kol matau, girdžiu, jaučiu, esu.“

Toliau autorius rašo – „Už tai, kad šis leidinys pasirodė, esu ypač dėkingas Dusetų K. Būgos vid. mokyklos dailės dalykų mokytojams, iliustravusiems rinkinėlį ir prisidėjusiems, kad knygelė būtų išspausdinta.“ Tie mokytojai tai – R. Gapšys, R. Pučekas ir A. Stauskas. Knygelę išleisti padėjo dailininkas K. Kupriūnas – sumaketavo knygos viršelį ir sukūrė ekslibrisą Vytautui Striogai.

Tylos minute pagerbėme Mokytojo Vytauto Striogos atminimą, sugiedojome giesmę už mirusį „Amžiną Atilsį, duok mirusiam, Viešpatie...“ ir dalinomės prisiminimais iš praeitų dienų, kada dar galėjome matyti aukštą, truputį pakumpusį, su savo „amžinuoju „bobriko“ paltu apsirengusį Vytautą.

Skaitėme ir jaudinomės skaitydamos nuoširdžius ir jautrius Vytauto Striogos eilėraščius, kuriuose atsispindėjo sudėtingi jausmai, nes jo gyvenimas nuo pačios vaikystės buvo nelengvas, nes ir dirbdamas Dusetose patyrė nemažai nuoskaudų ir vienatvės.

Laikau rankose šį labai turtingą savo turiniu aplanką, kurį sudarė vyr. bibliotekininkė Elena Gaižiuvienė ir džiaugiuosi, kad K. Būgos bibliotekoje jų yra daug – apie kiekvieną iškilesnį dusetiškį, palikusį pėdsaką mūsų gyvenime ir įėjusį į Dusetų istoriją.

Marija VARENBERGIENĖ