Dienos citata
Protas - tai sykiu ir vieta, ir turinys. Jis gali dangų paversti pragaru ir pragarą - dangumi.
John Milton
Talento jėga ir asmenybės klystkeliai
Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta literatūros paroda, skirta Juozo Baltušio – lietuvių prozininko, dramaturgo, publicisto 110-osioms gimimo metinėms.
Juozas Baltušis (tikr. Albertas Juozėnas) gimė 1909 m. balandžio 27 d. Rygoje. Po pirmojo Pasaulininio karo grįžo į Lietuvą, apsigyveno Puponyse, Kupiškio rajone. Vėliau persikėlė į Kauną.
1923 m. paskatintas Kazio Borutos pradėjo rašyti ir debiutavo apsakymų almanache „Darbas“. Pirmasis apsakymų rinkinys Savaitė prasideda gerai pasirodė 1940 metais.
1940-1941 m. J. Baltušis iškilo į pagrindinių sovietinės santvarkos rėmėjų gretas, dirbo radijo komitete, laikraštyje „Jaunasis valstietis“. Kurį laiką gyveno Maskvoje, dirbo Maskvos radijuje. Vėliau jau Lietuvoje pirmininkavo Lietuvos radijo komitetui, buvo žurnalo „Pergalė“ vyr. redaktorius, užėmė svarbius postus sovietinės valdžios oficiozinių organizacijų struktūrose. Išleido nemažai apsakymų rinkinių, populiariausi kūriniai – romanas Parduotos vasaros ir Sakmė apie Juzę.
Juozas Baltušis – sodrios kalbos, gyvo, įtaigaus pasakojimo talentas, tačiau daugiau ar mažiau deformuotas sociologinių ir politinių schemų. Į dabarties literatūrinę sąmonę laisvai įsijungia jo autobiografinės dilogijos Su kuo valgyta druska pirmoji dalis (1973). Tai autentiškas pasakojimas apie XX amžiaus pirmojo ketvirčio įvykius iš vaiko ir paauglio perspektyvos.
Rašytojas mirė 1991 metais vasario 4 d. Vilniuje. Į paskutinę kelionę jį palydėjęs monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas pasakė: Juozas Baltušis buvo rašytojas iš Dievo malonės.
Juozas Baltušis buvo tragiška asmenybė, tikėjęs idėja, pernelyg ilgai nesuvokęs, kad juo manipuliuojama. Dabar, nuslūgus politinėms aistroms, Juozas Baltušis tarsi atrandamas iš naujo – nubraukus sovietinės duoklės pelus, jo romanuose ir memuarų knygose kibirkščiuoja galingas humoras, kaip medus iš korio varva nuostabiai vaizdinga kalba, tarsi gyvi žmonės prieš skaitytojų akis stoja jo sukurti veikėjai, skleidžiasi įtaigūs liaudies papročių, švenčių, buities paveikslai, pažyra unikalūs prisiminimų fragmentai.
Paroda veiks iki gegužės 20 dienos.
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus informacija.