Susitikimas su profesoriumi Liudu Mažyliu

Nors dangus buvo apsiniaukęs ir lijo lietus, tačiau su nekantrumu ir dideliu smalsumu visi laukė profesoriaus Liudo Mažylio, Vasario 16-osios akto atradėjo.

Pagal išsilavinimą L. Mažylis chemikas, prieš dvidešimt metų ėmęs dėstyti politikos mokslus Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Profesorius azartiškas kolekcionierius, renkantis senovinius atvirukus, pašto ženklus, knygas, su Sąjūdžiu Kaune susijusias skrajutes, skelbimus. Labai džiugu, kad svečias Zarasų viešajai bibliotekai iš savo privačios kolekcijos padovanojo tris carinius 1896 m, 1900 m. ir 1910 m. Zarasų antspaudus.

Nuoširdus ir atkaklus prof. L. Mažylis gausiai susirinkusiai auditorijai priminė istorinius faktus apie 1918 m. vykusius įvykius, papasakojo apie Lietuvos Tarybos signatarus bei aplinkybes, kuriomis Vasario 16-osios dokumentas atsirado prieš jo akis 2017 m. kovo 29 d. politiniame archyve Berlyne. „Įdomumas slypi tame, kad jis ten ir turėjo būti, nes dvidešimt pasirašiusių signatarų  išsiuntė vieną egzempliorių į Berlyną. Didesnė paslaptis, kaip jis sugebėjo 99 metus nuo mūsų „slapstytis“ ir atsirasti Lietuvos šimtmečiui artėjant. Dabar labai smalsu, kur galėtų būti kitas egzempliorius?“, – juokavo kolekcionierius.

L. Mažylis kalbėjo, kad minčių apie akto paieškas jam kilo 2014 m.,  po to, kai sugalvojo Pirmojo pasaulinio karo šimtmečio proga eksponuoti šūsnį atvirukų, laiškų iš senelio archyvo. Juolab artėjo svarbi data Lietuvai, buvo paskelbta vieša žinia apie dingusio akto radybas. „Labai aiškiai nuo pat pradžių supratau, kad dabartinė Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo vieta yra susijusi su vokiškąja kryptimi, todėl ir kreipiausi į Vokietijos valstybės archyvą. Ten maloniai nustebino nukreipdami į Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politinį archyvą. Labai pasisekė, kad visi dokumentai, visos bylos buvo sudėtos chronologiškai, laikotarpiais, todėl buvo galima iš karto ieškoti 1918 m. vasario mėn. Tokiu būdu šiame kontekste pirmiausia atsirado vokiškasis variantas su visais dvidešimties signatarų parašais. Iš karto truputį nusiminiau, kad nepavyko rasti. Raminau save. Tačiau po dvidešimties minučių Liudo Mažylio akys pamatė originalą“, – dalijosi prisiminimais svečias. Taip pat kartu buvo rastas 1917 m. gruodžio 11 d. ranka rašytas vokiškas Lietuvos Tarybos Akto egzempliorius su devyniolika parašų, kuriame nėra signataro Prano Dovydaičio parašo.

Net ir dabar, praėjus keleriems metams nuo dokumento radimo, profesoriui dalijantis prisiminimais, nuo jo veido nedingsta džiaugsmas ir šypsena. „Įsivaizduokit, koks jausmas mane apėmė radus Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą, koks jausmas užlieja, kaip tave Vilniaus oro uoste sutinka svarbūs šalies vadovai, draugai ir bičiuliai, o Kauno Žalgirio arenoje, vykstant rungtynių minutės pertraukėlei,  15 tūkstančių žmonių skanduoja „ačiū“, – kalbėjo profesorius.

Jau antrus metus aktas yra eksponuojamas Vilniuje, Signatarų namuose. Galimybė, kad dokumentas bus atvežtas į Zarasus, profesoriaus teigimu, menka, tačiau kad būtų atgabentas į Kauną, bent trumpam – sieks!

Susitikimas su Vasario 16-osios akto atradėju prabėgo akimirksniu. Svečias klausinėjo auditorijos bei pats mielai atsakinėjo į užduodamus klausimus, fotografavosi ir dalino autografą.

L. Mažylis kalbėjo, kad 1918 m. vasario 16 d. buvo padaryta vienintelė nuotrauka, kurioje įsiamžino dvidešimt Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų. Mielas šio straipsnio skaitytojau, kas yra nuotraukos dvidešimt pirmas veikėjas?

Parengė Inesa DUMBRAVIENĖ
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene
Nuotraukos autorės