Jono Biliūno gyvenimo ir kūrybos puslapiai

Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta literatūros paroda, skirta lietuvių prozininko, kritiko, poeto, publicisto Jono Biliūno 140-osioms gimimo metinėms.

Jonas Biliūnas - itin ryški XX amžiaus pradžios lietuvių visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo figūra. Mirė vos 28 metų, tačiau jo veikla skirtinga ir įvairi. Didžiausi nuopelnai - grožinei literatūrai. Pripažintas prozos klasikas. Iš jo kūrinių nuo pradinių klasių mokosi ne pirma skaitytojų karta.

Gimė 1879 m. Niūronyse (Anykščių r.), valstiečių šeimoje, mirė 1907 m. Zakopanėje (Lenkija). 1953 m. palaikai perlaidoti Liudiškių piliakalnye prie Anykščių.

Tėvai norėjo, kad sūnus taptų kunigu, bet J.Biliūnas pasirinko rašytojo profesionalo kelią, studijavo literatūrą Leipcige, Ciuriche, rašė literatūros kritikos darbus, publicistiką ir meninę prozą.

XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvių rašytojo gyvenimas buvo skurdus, lydimas nepriteklių. Kaip ir daugelis jo bendraamžių, susirgo džiova.

Grožinę kūrybą J.Biliūnas pradėjo nuo darbininkiškos tematikos apsakymų, vėliau parašė noveles „Kliudžiau“, „Vagis“, „Žvaigždė“ ir kitas. Paskutiniais savo gyvenimo metais, jau sirgdamas, parašė pagrindinius savo kūrinius: noveles „Joniukas“, „Lazda“, „Ubagas“, „Brisiaus galas“, apysaką „Liūdna pasaka“ ir kitus. Jis parašė daugiau kaip trisdešimt apsakymų, keliolika eilėraščių , straipsnių literatūros klausimais , politinių ar mokslo populiarizacijos brošiūrų, paliko plačią korespondenciją – laiškus draugams. Kiekviena J. Biliūno literatūrinio darbo sritis savotiškai įdomi, tačiau didžiausių laimėjimų jis pasiekė prozoje.

Paroda veiks iki balandžio 27 dienos.

Skaitytojų aptarnavimo skyriaus informacija