Dailininkė Sofija Kanaverskytė pristato didžiųjų Lietuvos žmonių portretus

Zarasų viešosios bibliotekos skaitykloje eksponuojama tekstilinių vėliavų paroda „Lietuvos didieji“, kurioje Sofija Kanaverskytė pristato iškiliausių XIX a. pab. – XX a. asmenybių atvaizdų ciklą. Pasak autorės, šie tekstiliniai koliažai yra pagarbos ir meilės Lietuvos istorijai ir jos žmonėms, paskyrusiems savo gyvenimus Tėvynei, išraiška.

Naudodama aplikacijos ir siuvinėjimo technikas, dailininkė sukūrė trylika dekoratyvių tekstilės kompozicijų – lietuvių tautinio sąjūdžio atstovų, valstybingumo žadintojų, nepriklausomybės siekėjų ir puoselėtojų, valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjų, pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvių atvaizdus: Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos, Jono Jablonskio, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Maironio, Juozo Tumo-Vaižganto, Antano Smetonos, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, Juozo Lukšos-Daumanto, Tėvo Stanislovo, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko, Justino Marcinkevičiaus.  Vėliava, kurioje išsiuvinėtas Kristaus atvaizdas ir Maironio eilėraščio „Kur bėga Šešupė“ eilutės: „Apsaugok, Aukščiausis, tą mylimą šalį“.

Per išskirtines šviesuolių asmenybes simboliškai įamžinant modernios Lietuvos istoriją, autorei buvo svarbu sukurti romantizuotą poetišką atmosferą, pakylėtą nuo kasdienybės. Saikingos detalės – ąžuolo lapų vainikai, lietuvių liaudies juostų ir lovatiesių raštai, Lietuvos nepriklausomybės akto fragmentai, „Tautiškos giesmės“ eilutės, kiti tekstai – lakoniškai apibūdina vaizduojamų asmenybių veiklą, idėjas.  Istorines bažnytines vėliavas primenantis kūrinių formatas ir jų dydis, vyraujanti natūralaus lino ir jam artimų spalvų gama suteikia darbams santūraus ir šviesaus iškilmingumo. Parodos kūriniai skatina susimąstyti apie praeities svarbą dabarčiai, apie atkurtos Lietuvos šimtmečio herojus, savo įvairialype veikla kūrusius ir saugojusius Lietuvos valstybingumo rūmą.

S. Kanaverskytė 1964 m. baigė scenografijos studijas Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), kurį laiką dirbo dailininke-statytoja Panevėžio dramos teatre, vėliau Valstybiniame jaunimo teatre Vilniuje. Kai 1975 m. menininkė atvyko gyventi ir kurti į Klaipėdą, ji buvo pirmoji ir vienintelė scenografijos specialistė mieste. Keturi gyvenimo ir kūrybos dešimtmečiai uostamiestyje buvo intensyvaus darbo scenografijos srityje laikotarpis. Klaipėdos dramos teatre ir kituose šalies teatruose S. Kanaverskytė kūrė scenografiją ir kostiumus daugiau kaip 80-čiai pastatymų, jai teko apipavidalinti visus su scena susijusius uostamiesčio renginius. Menininkė 35 metus dėstė scenografiją Klaipėdos universiteto Menų fakultete, dosniai dalindamasi patirtimi su būsimaisiais režisieriais, surengė apie 30 personalinių parodų Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose.

Maloniai kviečiame pasigrožėti paroda, kuri veiks iki balandžio 30 d.

Parengė Inesa DUMBRAVIENĖ
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene
Nuotraukos autorės