Vilnos vėlimo paslaptys

Vasario 28 dieną Dusetų K. Būgos bibliotekoje vyko neįprasta, bet labai įdomi technologijų pamoka, skirta vyresniems Dusetų K. Būgos gimnazijos moksleiviams.

Dėstyti šią pamoką buvo pakviesta dusetiškė, kūrybinės amatų grupės „Dusetėlė nuo Sartų“ narė Daiva Stasiškienė. Ši talentinga dusetiškė yra apdovanota daugybe talentų, kuriais visada yra pasirengusi pasidalinti su norinčiais išmokti nepaprastų dalykų, galinčių papuošti buitį, save, parengti ypatingas dovanas savo mieliems žmonėms. Ji – mezgėja, siuvinėtoja, audėja, papuošalų kūrėja, tapytoja, ir dar daug nuostabių dalykų galinti sukurti moteris. Šią dieną, ji buvo pasirengusi pasidalinti su gimnazistėmis vilnos vėlimo paslaptimis.

Technologijų mokytoja Svetlana Raugienė su savo 2 g gimnazistų klase rinkosi bibliotekos skaitykloje, nešinos muilo gabalėliais. Bibliotekoje ant stalų jau rikiavosi dubenys su šiltu vandeniu. Daiva Stasiškienė su savimi atsinešė pagrindinę šio užsiėmimo medžiagą – švelnius, įvairiomis spalvomis dažytus vilnos pundelius. Ji taip pat paaiškino, kad tokia vilna galima apsirūpinti internetinėje parduotuvėje.

Pirmoji užduotis buvo rūpestingai suvynioti gabalėlį muilo į plonai paruoštą vilnos „patalėlį“, kurio spalvą galėjo pasirinkti pačios moksleivės. Ant jau įgavusio muilo formą, reikėjo sudėlioti savo kūrybos marginimo raštus – iš abiejų muilo (dabar jau vilnos kamuolėlio) pusių.

Antroji užduotis – pati sudėtingiausia. Į mokytojos atsineštas kapronines kojinaites, atsargai įkišti meniškai parengtą, minkštutį ir netvarų kamuolėlį. Čia jau reikėjo užsiėmimo vedėjos pagalbos, nes visi parengti ir įvairiausiais raštais papuošti „muiliukai“, turėjo būti labai atsargiai, saugant abi puses, atsidurti toje kojinėje, glaudžiai apspausti ir parengti sekančiam darbo etapui.

Trečioji užduotis – laikant tarp rankų panardinti suvyniotą muiliuką į šiltą (kuo šiltesnis, tuo geriau) vandenį ir velti rankose, kol pradės putoti, kol pradės jaustis, kad tai jau vientisas, turintis muilo formą ir kietumą gaminys. Šiai užduočiai įvykdyti, menininkės patarimu, reikia netaupyti laiko – kuo ilgiau rankos dirbs, tuo gražesnis ir patvaresnis išeis suvenyrinis muiliukas.

Labai smagu pažymėti, kad į šią technologijų pamoką atėjo ir svečių – tai dusetiškė Izolda Genienė su savo ketverių metukų anūkėle Liepa. Nuostabu tai, kad močiutė labai mažai pagelbėjo savo anūkėlei šiame sudėtingame darbe. Liepa pati savo mažomis rankytėmis šlapino, trynė, maigė ir labai stengėsi viską atlikti, taip, kaip aiškino užsiėmimo vedėja. Mažosios Liepos suveltas muiliukas niekuo nesiskyrė nuo moksleivių darbelių.

Sudėlioti ant stalo vėlimo pamokėlės dalyvių muiliukai džiugino ir pasisekusiu procesu ir sugalvotais ornamentais ir tuo, kad šie jų rankomis paruosti muilo gabalėliai tapo išskirtiniais – jais bus galima praustis, džiaugtis ir net dovanoti kam nors.

Pamoka greit pasibaigė. Bet tikriausiai, ne vienos mergaitės mintyse jau gyveno svajonė – ką dar būtų galima pagaminti iš to švelnaus, paklusnaus, jautriems rankų prisilietimams vilnos pluoštelio.

Šia pamokėle džiaugėsi ir atidžiai stebėjo ir bibliotekos darbuotojos. – tai ne pirmas toks įdomus ir moksleiviams naudingas renginys. Vaikų skyriaus bibliotekininkė Vanda Stepanavičienė, kurios iniciatyva ir buvo surengta ši technologijų pamokėlė, jau yra suplanavusi ir daugiau užsiėmimų su moksleiviais.

Marija VARENBERGIENĖ
Nuotraukos Vandos STEPANAVIČIENĖS