Be lietuviškos kalbos neišgyvensi nė dienos

Skaitytojų aptarnavimo Mokslo šakų skyriuje yra parengta spaudinių paroda, skirta  Tarptautinei gimtosios kalbos dienai paminėti. Šventajame rašte teigiama, kad žmonės senais laikais kalbėję viena kalba. Jų kalbas sumaišęs Dievas, kai tie užsimanę pastatyti Babelio bokštą, kuriuo galėtų Dievą pasiekti. Kalbininkai taip pat tvirtina, kad visos dabartinės pasaulio kalbos išsirutuliojo iš vienos kalbos-prokalbės.

Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Šiais laikais kiekviena tauta siekia išsaugoti savo kalbą kaip vieną iš tautos ypatybių. Kalba – kiekvienos tautos mąstymo išraiška. Savo kalba tauta perteikia savitą pasaulio suvokimo būdą. Mes, lietuviai, galime didžiuotis savo kalba, nes ji – seniausia išlikusi indoeuropiečių kalba, panaši į klasikinę indų kalbą – sanskritą. Mūsų kalba labai archajiška: kai kurie žodžiai vartojami jau penkis ar net septynis tūkstančius metų. Ar žinome, jog žodžiams akis, ašara, širdis, brolis, duktė, ugnis, akmuo, aušra, diena, jūra, migla, naktis, rasa, saulė, upė, vanduo, duona ir kt. yra net penki tūkstančiai metų?

Tad didžiuokimės ir puoselėkime savo gimtąją – lietuvių – kalbą!

Parengė Lidija KISELIOVA,

Zarasų viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė