Apie komunistinės praeities simbolius ir valstybės perspektyvas

Sausio 31 d. bibliotekoje vyko susitikimas su keliais iš Ronaldo Reigano laisvės centro steigėjais – Seimo nariu, žurnalistu, buvusiu LR užsienio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu ir dėstytoju, politologu, Seimo nariu Laurynu Kasčiūnu. Svečiai su susirinkusiais zarasiškiais diskutavo apie neužbaigtus darbus – Lietuvos dekomunizaciją.

2011 m. pabaigoje Lietuvoje įsteigtas Ronaldo Reigano laisvės centras, kurio nariai taip pat yra politiniai veikėjai Emanuelis Zingeris ir Mantas Adomėnas, yra šviečiamojo ir analitinio mokslinio pobūdžio centras, kuris rūpinasi buvusio JAV prezidento 1981–1989 m. idėjų sklaida. „Laisvės ir demokratijos ėjimas pirmyn paliks marksizmą-leninizmą istorijos pelenų krūvoje“, – Jungtinės Karalystės parlamente kalbėjo JAV prezidentas Ronaldas Reiganas, paskelbęs karą komunizmo ideologijai visame pasaulyje.

JAV prezidentas R. Reiganas aktyviai skleidė laisvės ir demokratijos principus, daug prisidėjo prie Rytų Europos išlaisvinimo, priešindamasis Sovietų Sąjungos ekspansinei ir totalitarinei politikai. Svečių nuomone, nepaisant to, kad Lietuva išsilaisvinusi iš okupacinio komunistinio režimo pančių, kuria savo laisvą ir demokratišką ateitį, „tačiau totalitarinio režimo simboliai gyvuoja daugelyje miesto ir miestelio gatvėse, aikštėse, kapinėse tarsi liudydami, kad totalitarinė-komunistinė ideologija dar gyva“, – kalbėjo L. Kasčiūnas. Siūloma „išvalyti viešąsias erdves nuo komunistinių ir kitų totalitarinių ideologijų likučių“, ką padarė estai ir lenkai, todėl tam yra inicijuotas įstatymas „Dėl draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose“.

A. Ažubalis taip pat įžvelgė naujas grėsmes demokratijai. Viena iš jų – Kinijos valstybės įtaka ir Europos rinkos užvaldymas. Kolega antrino: „Kinai investuoja savo pinigus siekiant didinti galią, įtaką, pelną, o svarbiausia – valdžią. Vienas iš pavyzdžių – graikų parduotas Pirėjo jūrų uostas, kuriame šiandieną 90 proc. darbuotojų sudaro ne graikai, o kinai.“ Analogiška situacija yra su Lietuva. Kinija yra nusitaikiusi į Klaipėdos jūrų uostą. „Tačiau reikia nuspręsti, kokį santykį palaikysime su kinais, kurių produkcija, technologijos sparčiai veržiasi į Lietuvą, ar sugebėsime juos kontroliuoti?“, – dalinosi pamąstymais politikai.

Susirinkusieji aktyviai uždavinėjo klausimus jiems rūpimomis temos – apie Rusijos, Kinijos, Lietuvos ir JAV tarpusavio santykius, apie Europos Sąjungos naudą Lietuvai, „Revolut“ mokėjimo kortelių rinkos užvaldymą ir kt.

Parengė Inesa DUMBRAVIENĖ,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene
nuotraukos autorės