Nuo pavasario linksmybių iki žiemos rūpesčių

Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta bibliotekoje turimų lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio kūrinių paroda, skirta jo 305-osioms gimimo metinėms.

Kristijonas Donelaitis gimė 1714 m. sausio 1 d. daugiavaikėje šeimoje Lazdynėliuose netoli Gumbinės,  Prūsijos karalystėje. Tėvai buvo laisvi valstiečiai, turėję Kulmo teisę ir buvo laisvi nuo baudžiavos. Todėl ir K.Donelaičiui neteko patirti baudžiavos siaubų, nors gyveno gana skurdžiai.

1731–1736 m. mokėsi Karaliaučiaus katedros kolegijoje, 1736–1740 m. studijavo Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultete, lankė lietuvių kalbos seminarą. 1740–1742 m. dirbo Stalupėnų (dabar Nesterovas) mokyklos kantoriumi (mokytoju ir bažnytinio choro vedėju), 1742–1743 m. – Stalupėnų mokyklos rektoriumi (vedėju). 1743 m. spalio 21 d. gavo kunigo šventimus ir buvo paskirtas į Tolminkiemio liuteronų parapiją, kurioje kunigavo 1743–1780 m., iki pat mirties. 1744 m. spalio 11 d. vedė mirusio Stalupėnų mokyklos rektoriaus našlę Anną Reginą Ohlefant (†1795); vaikų nesusilaukė.

Kristijonas Donelaitis mirė 1780 m. vasario 18 d. Tolminkiemyje (Gumbinės apskritis, Mažoji Lietuva; dabar Čistyje Prudy, Karaliaučiaus sritis, Rusija). Palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje.

Pagrindinį savo kūrinį, poemą „Metai“, K. Donelaitis rašė veikiausiai 1765–1775 m., tiksli data nežinoma. K. Donelaitis davė pavadinimus tik atskiroms poemos dalims: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Išliko dviejų pirmųjų dalių autografai ir visų dalių J. Hohlfeldto nuorašas (saugo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Pavadinimas „Metai“ pirmą kartą pavartotas Liudviko Rėzos parengtame pirmajame K. Donelaičio poemos leidime. Pats K. Donelaitis savo kūrybos nespausdino. Pirmasis K. Donelaičio raštų leidėjas buvo Liudvikas Rėza, „Metus“ jis paskelbė 1818 m. Ciklo dalis L. Rėza kiek patrumpino, paredagavo, sujungė į vieną kūrinį ir išleido kartu su vertimu į vokiečių kalbą.

Poemoje vaizduojamas Rytų Prūsijos lietuvių valstiečių gyvenimas. Joje K. Donelaitis sukūrė ryškių baudžiauninkų paveikslų, kaimo buities, papročių vaizdų, lyrinių gamtovaizdžių, pirmuosius lietuvių literatūroje groteskiškus dvarininkų šaržus, nevengė hiperbolizavimo, satyros, burleskos, humoro. K. Donelaitis kėlė prigimtinės žmonių lygybės idėją, aukštino darbą, dorą, žadino lietuvininkų (būrų) tautinę savimonę, tautiškumą gretino su dorybėmis. Poemai būdinga krikščioniška pasaulėjauta, didaktika, sodri, žodinga kalba. Ji parašyta antikizuotu unikaliu (toniniu ir metriniu) hegzametru, pėdoje kirčiuojant tik ilgą skiemenį.

„Metai“ išversti į vokiečių, anglų, švedų, čekų, vengrų, latvių, rusų, baltarusių, lenkų, gruzinų, ukrainiečių, armėnų kalbas.

Tolminkiemyje įkurtas Donelaičio memorialinis muziejus.

Paroda veiks iki vasario 5 dienos.

Skaitytojų aptarnavimo skyriaus informacija.